Jau po kelių dienų, pirmadienį, į Pabradę atvyksta Europos Sąjungos komisija, kuri tirs pabėgėlių gyvenimo sąlygas, todėl A.Kislovas kreipėsi į lrytas.lt, norėdamas paneigti Rusijos piliečio žurnalisto Aleksejaus Šitiko teiginius apie blakes pabėgėlių kambariuose, kurie paskelbti straipsnyje „Gėjus iš Rusijos nesugraudino Švenčionių policijos“.
A.Kislovas pripažino, kad užsieniečių registracijos centre blakių kartais būna. Žmonės atvažiuoja į jų įstaigą nukeliavę ilgą kelią: per miškus, pasėdėję kalėjime. Jų lagaminuose, drabužiuose būna ir blakių.
Bet su pabėgėliais dirba socialiniai darbuotojai. Per pastruosius ketverius metus jų įstaiga buvo dezinfekuojama 2-3 kartus. Dezinfekavimo specialistai kviečiami pagal poreikį.
Du kartus per savaitę Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija Pabėgėlių registracijos centre daro monitoringą.
Apklausia konflikto dalyvius
Pabėgėlių registracijos centro viršininkas daro prielaidą, kad A.Šitikas manipuliavo informacija, teigdamas, kad policininkai atsisakė iš jo priimti pareiškimą apie antradienį įvykusį konfliktą.
Šią savaitę politinio pabėgėlio statuso Lietuvoje prašantis A.Šitikas kreipėsi į 2-ąjį Vilniaus policijos komisariatą, teigdamas, kad buvo sumuštas Pabradėje, užsieniečių registracijos centre, įžeidinėjamas dėl netradicinės seksualinės orientacijos, o jo iškviesti policininkai atsisakė iš jo priimti pareiškimą ir nurodė kreiptis į įstaigos viršininką.
A.Kislovo teigimu, šiuo metu centro darbuotojai apklausia šio konfikto dalyvius bei liudininkus, peržiūri filmuotą medžiagą.
Jų surinkti duomenys leidžia teigti, kad pirmasis konfliktas įvyko tarp Baltrusijos ir Rusijos piliečio. Iš to, ką pavyko sužinoti centro tyrėjams, šį konfliktą esą išprovokavęs A.Šitikas. Baltarusis klausėsi muzikos, o rusas liepęs ją išjungti. Po to iš gretimo kambario atbėgę baltarusiai juos išskyrė.
Policininkai iš tikrųjų buvo atvažiavę, tačiau visi keturi konflikte dalyvavę pabėgėliai – trys baltarusiai ir minėtasis rusas – esą pasakę, kad neturi vienas kitam jokių pretenzijų.
A.Kislovas patikino, kad jei tarp pabėgėlių vyksta trintis, kuri yra natūrali, nes gyvena įvairių tikybų, tradicijų ir papročių asmenys – pabėgėliai dažniausiai kreipiasi į centro budėtojus.
Vilniaus apskrities policijos viešųjų ryšių skyrius lrytas.lt atsiuntė pranešimą, kad spalio 16 d. 19.35 val. buvo gautas pranešimas, jog Užsieniečių registracijos centre, Pabradėje vyksta muštinės. Atvykus pareigūnams paaišėjo, kad muštynės vyko tarp keturių centro gyventojų. Apklausus abi konflikto puses buvo išaiškinta, kad konfliktas įvyko kilus nesutarimams dėl gyvenimo sąlygų, todėl pareigūnai pasiūlė kreiptis į centro administraciją. Konflikto dalyviai vienas kitam pretenzijų neturėjo, todėl atsisakė rašyti pareiškimus policijai.
Abejoja dėl homoseksualumo
Užsieniečių registracijos centro viršininkas turi abejonių ir dėl A.Šitiko netradicinės lytinės orientacijos.
„Mes tokių duomenų apie A.Šitiką neturime“,-pabrėžė viršininkas. Jo teigimu, socialiniai darbuotojai kasdien bendrauja su pabėgėliais ir praneša informaciją apie jų netradicinę lytinę orientaciją. Jei tai būtų tiesa – paregūnams būtų žinoma.
„Matai elgesį, yra tam tikri požymiai, kurie leidžia daryti prielaidas apie tai“,- aiškino pareigūnas. Kai kurie pabėgėliai nėra tolerantiški tokiems asmenims, todėl juos stengiamasi apgyvendinti atskirai. Jis pabrėžė, kad iš visų požymių nelabai buvo galima identifikuoti A.Šitiką kaip gėjų.
Jo žiniomis, kad kartais kai kurie pabėgėliai apsimeta gėjais, kad gautų ypatingą statusą. Dažniausiai tai pabėgėliai iš Čečėnijos, kur homoseksualai persekiojami. Jis pamena ir Indijos pilietį, kuris nešiojo moteriškus drabužius.
Socialiniai darbuotojai identifikuoja pabėgėlius pagal pažeidžiamumo lygį. Pabėgėliai būna senyvi, serga psichinmėmis ligomis, ypač pažeidžiamos vienišos mamos su vaikais. Tokiems pabėgėliams skiriamas ypatingas dėmesys. Lapkričio pabaigoje turi būti pradėtas naudoti naujas korpusas pažeidžiamiems pabėgėliams, įrengtas pagal pagal ES reikalavimus. Ten galės apsistoti 16 pabėgėlių.
