Mergina kaitina heroiną, jos draugas kvaišalus švirkščia į kairę, paskui į dešinę ranką. Kitas narkomanas, nusismaukęs kelnes, mėgina adata pataikyti į kirkšnį.
Čia pat zuja čigonų vaikai, čia pat atliekami gamtiniai reikalai, čia pat nulūžtama nuo dozės. Visa tai vyksta Dariaus ir Girėno gatvėje, tarp Rodūnios kelio, Aukštutinio ir Žemutinio taborų. O pagalbos besišaukiantys šalia esančių įmonių darbuotojai atsimuša į sieną.
Nors valdžia ir policija skelbia, kad čigonų taboruose sumažėjo perpus, nusikalstamumo skaičiai aplink šią piktžaizdę šiemet, palyginti su praėjusiais metais, didėja. Galbūt čia kaip medicinoje – išoperavai auglį, o metastazės plinta?
Gaujas atveža automobiliai
Dariaus ir Girėno gatvėje prie vartų ir pastatų, netoli žiedo, kur apsisuka 4-ojo maršruto autobusas, kiekvieną dieną šlitinėja narkomanų gaujos, stovi jas atvežę automobiliai.
Beje, šio autobuso maršrutas vakarais sutrumpintas – iki taborų juo nenuvažiuosi. Bet ar tai gelbėja? Juk narkotikų prekyba ir vartojimas šioje vietoje, pasak šalia esančių įmonių darbuotojų, vyksta kiaurą parą.
Tuo praėjusį antradienį įsitikino ir „Sostinės“ žurnalistai. Jiems vienos įmonės darbuotoja atidarė langą – kvaišalų karalystė kaip ant delno.
Narkomanų joje padaugėja, kai organizmas reikalauja rytinės dozės. Paskui – popietinė dozė. Gyvenimas čia verda nuolat.
Vieta – strategiškai gera
Prekyvietė įsikūrusi tarp pušų, ant kalnelio, nuo kurio viskas puikiai matyti. Strategiškai puiki vieta: šalia geležinkelio bėgiai, Dariaus ir Girėno gatvė už jų. Kai gatve atvažiuoja policijos automobilis, šmurkštelėti į šalia esančio Rodūnios kelio taboro lūšnas laiko užtenka.
Pasirinkdami vietą prekyvietei čigonai ir narkomanai viską apgalvojo. Jeigu automobiliu važiuosi į Aukštutinį ar Žemutinį taborus, bus aišku, kad ne į aplink įsikūrusias įmones keliauji.
O čia – gal tu į santechnika, gal į elektros kabeliais prekiaujančią įmonę važiuoji. Juk taborų nepasieki.
„Tai – kaip trijų iksų prekybos centras. Gal ir akcijų „Dešimt dozių perku – viena nemokamai“ ten būna“, – kalbėdama apie prekyvietę šyptelėjo įmonės darbuotoja.
Nors tiesiogiai transliuok
„Pro įmonės langus kasdien stebime gaujas narkomanų, matome visas schemas, kas kada perka, kas atneša, kas paima.
Ir kaip tyčia policija visada ramiai pravažiuoja po to, kai gaujos šiek tiek išsiskirsto. Nors imk ir tiesiogiai „YouTube“ kanalu transliuok.
Siaubas. Matydami tą narkotikų vartojimo mastą jaučiamės sukrėsti. Kasdien dūžta žmonių likimai. O mes kasdien tik pro langus stebime“, – į tokį skundą jo autoriai sulaukė savivaldybės valdiško atsakymo: informacija perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Narkomanai dabar net nebeužsuka į Aukštutinį ir Žemutinį taborus, garsėjusius didžiausiu narkotikų prekybos mastu.
Jiems užtenka ateiti į prekyvietę prie Dariaus ir Girėno gatvės, kur nedelsiant bus pristatyta kvaišalų.
Aplinkinių įmonių darbuotojai įsitikinę, kad vienintelė išeitis – įrengti vaizdo kameras. Prekyvietė greitai ištuštėtų.
Tačiau ar ji nepersikeltų į kitą miesto vietą, kaip po policijos akcijų išsikraustė iš taborų?
Tiesa, neseniai viena įmonė prie savo pastato buvo pritvirtinusi skelbimą, kad teritoriją stebi vaizdo kameros. Jų net nebuvo – skelbimas buvo skirtas narkomanams išbaidyti.
Skelbimas kabojo tik dvi paras – jis buvo nuplėštas.
Aptarnauja vaikai ir moterys
„Sostinės“ pašnekovė sykį grįždama iš darbo pastebėjo link taboro skubantį jauną vyrą. Suprato, kur jis skuba. Paskui tą vyrą matė dar keliskart, vis prasčiau atrodantį.
Pagaliau vieną dieną jį pro langą pastebėjo toje niekada neužmiegančioje prekyvietėje.
Moteris įsitikinusi – į prekyvietę atkeliauja ne tik vilniečiai, suvažiuoja iš visos Lietuvos.
O čigonai naudojasi seniai išmėgintu būdu – narkotikus atneša tik vaikai ir moterys. Sučiupus pirmųjų nenubausi, o čigonės teismo salėje lengvai išsisuka – paaiškėja, kad visos – daugiavaikės.
Prie įmonės teritorijos nuolat stovi juodas automobilis „Audi“. Ar jame sėdi prižiūrėtojas, ar prekeivis – sunku pasakyti. Kartais „Audi“ net įvažiuoja į įmonių teritoriją.
Beje, šalia prekyvietės esančių įmonių darbuotojai į darbą nevažiuoja miesto autobusu, nes juo keliauja narkomanai, – naudojasi tik nuosavais automobiliais.
„Žinoma, kad mums nesaugu. Bandė narkomanai ir į mūsų kavinę ateiti, tik apsaugininkai juos iš ten išmetė“, – pasakojo darbuotojai.
Švirkštų aptinka prie durų
Vienintelis darbas, kurį padarė savivaldybė, – aplink naująją prekyvietę iškirto krūmus.
Tačiau narkomanų tai nė kiek negąsdina, o vaizdai atsivėrė visu gražumu.
Kai narkomanams atsibosta gulinėti pušų paunksnėje, jie susišvirkšti dozės ateina prie įmonių. Atsisėda ant laiptų, patvoryje. O rytais darbuotojai randa švirkštų, folijos lankstinukų.
Kartą vienas darbuotojas gumos timpą venoms užveržti rado tvarkingai padėtą prie stogvamzdžio. Narkomanas ją pasiliko kitam kartui.
Kitą kartą prekyvietėje pastebėjo ant žemės tįsantį vyrą, kuris ilgą laiką nejudėjo.
Vienai darbuotojai užteko drąsos prieiti artyn, ji paskambino greitajai pagalbai. Medikė paprašė nelaimėlį apversti ant šono ir pažiūrėti, ar jis gyvas.
Šalia sustojo ir kurjerio mikroautobusas, atėjęs vairuotojas irgi skambino bendruoju pagalbos telefonu. Staiga negyvėlis lyg niekur nieko atsistojo ir burbtelėjo: „Ačiū, man nieko nereikia“ ir nuėjo. „Ar mano darbas vartyti narkomanus?“ – piktinosi moteris.
Tenka kruopščiai saugoti
Šalia kvaišalų prekyvietės – didžiulė, apie 5 hektarų ploto, Kirtimų geležinkelio stotis. Joje sustoja krovininiai traukiniai, todėl objektą tenka saugoti kiaurą parą.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Novilė Aleksejevaitė sakė, kad Kirtimų geležinkelio stotyje įrengti du postai: vienas veikia visą parą, kitas – naktimis.
Dėl to, kad objektas kruopščiai saugomas, didesnių vagysčių pavyksta išvengti. Skirtingai nei smurtinių nusikaltimų, kurių aplink čigonų taborą pasitaiko neretai.
Prieš kelias dienas iš geležinkelio stotyje stovinčio vagono buvo bandoma pagrobti 20 kilogramų durpių briketų, tačiau, operatyviai sureagavus į gautą informaciją, teisės pažeidimui kelias buvo užkirstas.
Paaiškinti, kodėl kėsintasi į tokį krovinį, nesunku. Perpučiamose taboro lūšnose jau šalta, o medžiai aplink iškirsti. Tad kaip šildytis? Vėl teks iš savivaldybės nemokamų malkų reikalauti.
Anksčiau geležinkelio stoties privažiuojamame kelyje buvo užkardyta vagystė, kai keli asmenys iš vagono mėgino pavogti 20 kilogramų metalo laužo.
Stotyje buvo užfiksuotas ir geležinkelių įrenginių sugadinimas bei įrangos vagystė, kai išlaužus iešmų šildymo spintos duris pavogta įranga, kurios sudėtyje yra vario.
Augantys skaičiai nebaido?
Kad padėtis aplink taborus vis grėsmingesnė, pripažino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius.
Nuo metų pradžios taboruose ir jų prieigose užregistruotos 334, pernai lyginamuoju laikotarpiu – 300 nusikalstamų veikų.
Jei į šią statistiką neįtrauktume tyrimų, atliekamų dėl pradingusių asmenų arba mirties priežasčiai nustatyti, skaičiai sumažėtų atitinkamai iki 301 ir 265.
P.Radvilavičius aiškino, kad nusikaltimų skaičiaus padidėjimas susijęs su įstatymų pakeitimais kriminalizuojant Administracinių nusižengimo kodekso 44-ajame straipsnyje numatytas veikas ir už jas taikant atsakomybę, numatytą Baudžiamojo kodekso 259-ajame straipsnyje (narkotikų turėjimas).
„O narkotikų platinimo atvejų skaičius labai priklauso nuo policinės kontrolės aktyvumo, o ji šiuo laikotarpiu tikrai tapo intensyvesnė“, – tikino P.Radvilavičius.
Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti pareigūnai pernai pradėjo 54, šiemet – 77 tyrimus.
Praėjusiais metais užfiksuota 17, šiais metais – 27 kvaišalų platinimo atvejai.
Policijos atstovas neslėpė, kad skundai iš taborų prieigose įsikūrusių įmonių nėra reti, o vaizdo kameros šioje nusikalstamumu garsėjančioje vietoje po ilgos pertraukos pradėjo veikti tik vasaros pradžioje.
Į taborą vykti kvaišalų nebereikia – jie pristatomi naujoje vietoje
Optimizmu trykšta tik politikų kalbos
Nusikalstamų veikų skaičius aplink taborus auga, nors gyventojų juose sumažėjo beveik per pusę. Iš taboruose 2016 metais suskaičiuotų pusės tūkstančio gyventojų dabar likę 260.
Vicemeras Gintautas Paluckas gyrė šeimas, kurios gavo socialinius būstus ir išsikraustė iš taborų, – esą jos netriukšmauja, neprekiauja narkotikais, o vaikų lankomumas mokyklose pagerėjo.
„Beveik pusė visos populiacijos taboruose buvo jauni žmonės, 17–18 metų, nemaža jų dalis yra išvykę dirbti į užsienį. Teko girdėti atsiliepimų, kad jiems, ypač Anglijoje, neblogai sekasi, į jų kilmę taip nežiūrima tame didesniame tautų katile, jie nejaučia diskriminacijos, ir uždarbiai juos tenkina“, – gyrė buvusius taboro gyventojus savivaldybės tarybos narys, Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkas, liberalas Vaidotas Ilgius.
Iškeliant šeimas taboruose jau nugriauta iki dešimties pastatų, tabore pastatytos keturios vaizdo kameros, jų skaičius didės.
Tik šypseną gali kelti ir kitas savivaldybės atstovų aiškinimas, kad prie taborų mažėjimo prisideda ir narkotikus vartojančių asmenų reabilitacija, gydymas metadonu: kasmet apie 70 narkotikus vartojančių asmenų priimama gydytis į Priklausomybių ligų centrą, dalis jų esą sėkmingai integruojasi į visuomenę.
700 tūkst. eurų numatyta savivaldybės trejų metų čigonų integracijos programoje taboro gyventojams iškeldinti, švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui užtikrinti, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti. Ar kuri kita programa gali pasigirti tokiu skaičiumi?
