Lietuvos kriminalistai mokosi iš praeities

Lietuvos policija neseniai surengė šimtmečio minėjimą. Šią savaitę veiklos šimtąsias metines minės ir kriminalistai, kurių tarnyba atsirado dar tik atsikuriant Lietuvos valstybei. Ko kriminalistus moko istorija?

Rolandas Kiškis.<br>D.Umbraso nuotr.
Rolandas Kiškis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 23, 2018, 2:07 PM

– Kokie praeities puslapiai įkvepia kriminalistus? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Rolando Kiškio.

– Kriminalinė tarnyba atsirado kone kartu su policija, tada dar vadinta milicija. Įkūrimo data laikoma 1918 metų spalio 27 diena, kai prasidėjo kriminalinės policijos organizavimas. Pirmaisiais kriminalistais dirbo tik 6 asmenys.

Šią datą minime kartu su žvalgybos institucijomis, nes iš pradžių žvalgai priklausė kriminalinei policijai.

Pirmasis Kriminalinės policijos centro biuras buvo įsteigtas 1920-ųjų pabaigoje. Kriminalistai dirbo iš pašaukimo, jų gyvenimo tikslas buvo kovoti su banditizmu, sunkiais nusikaltimais.

Todėl ir aš visada sakau: kriminalinėje policijoje žmonės turi dirbti iš pašaukimo, jiems kriminalistika tampa gyvenimo būdu.

– Kriminalistų technologijos turbūt nuolat tobulėja, bet ko šiandien dar galite pasimokyti iš praeities?

– Vadovaujuosi principu: kas nesimoko iš praeities, tas klys ateityje. Žinoma, technika, technologinė įranga keičiasi, bet ją reikia kūrybingai pritaikyti tyrimuose, o dabartiniai ir praeities kriminalistų darbo metodai turi daug bendra, tik juos reikia tobulinti. Tai ir darome.

Tyrimo taktika, bendravimas per apklausas, žvalgyba, darbas su informatoriais, versijų kėlimas – tokių dalykų galima mokytis iš mūsų profesijos praeities meistrų. Pavyzdžiui, kai kurie žvalgybos metodai žinomi nuo viduramžių ar net senesnių laikų.

Yra išlikę nemažai informacijos iš tarpukario Lietuvos kriminalinės policijos veiklos. Skaičiau, kaip tada kriminalistai puikiai mokėjo planuoti taktikos veiksmus, rengti atpažinimus, pasalas, išradingai atskleisdavo nusikaltimus.

Sovietiniais laikais irgi buvo išmanių pareigūnų. Tada imta taikyti serologijos (kraujo), narkotinių ir psichotropinių medžiagų, sprogmenų, transporto, odorologinių (kvapų) tyrimų metodus.

– Atkūrus nepriklausomybę kriminalinės milicijos darbuotojai tapo demokratinės valstybės pareigūnais. Ar tai vyko sklandžiai?

– Žinoma, iššūkių būta. Kai kas pasitraukė iš darbo, kiti sėkmingai dirbo nepriklausomos Lietuvos kriminalinėje policijoje ir padėjo ugdyti naują pareigūnų kartą. Ne viską įmanoma išmokti teoriškai. Naujokui reikia perteikti patirtį, kaip subtiliai tirti nusikaltimą.

Juk pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį kone kasdien įvykdavo koks nors sprogdinimas, ginkluotas užpuolimas. Kriminalinė policija atliko milžinišką darbą.

Vien „Vilniaus brigada“ kėlė didžiulį pavojų.

Tada visai realiai buvo klausiama, kas valdys valstybę – valdžios institucijos ar nusikalstami susivienijimai? „Vilniaus brigados“ neutralizavimas parodė, kad valstybė turi jėgų ir valios susidoroti su tokiomis gaujomis.

– Vis dėlto statistika rodo, kad sovietiniais laikais nusikaltimų buvo atskleidžiama netgi daugiau nei dabar. Kuo tai galima paaiškinti?

– Taip nemanome. Keičiasi ir nusikalstamumo struktūra, ir pats statistinis vertinimas, todėl labai sunku lyginti skaičius. Dabar nusikaltimų registracija perkelta į elektroninę erdvę, nieko neįmanoma nuslėpti, o sovietmečiu būdavo visaip – ne viskas registruojama.

Be abejo, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai būdavo registruojami visada. Jų atskleidžiamumas – realus rodiklis. Nepriklausomybės pradžioje net dešimtimis kartų išaugo tokių nusikaltimų kaip žmogžudystės skaičius, didelė jų dalis buvo ne buitiniai, o gerai parengti, siekiant apiplėšti ar pašalinti konkurentą, liudininką.

Pasimokėme iš savo klaidų, perėmėme gerąją vakarietišką patirtį, patys jos įgijome tirdami „Vilniaus brigados“, vėliau Tulpinių, Gaidjurginių, Daktarų nusikaltimus, išskaidydami jų gaujas.

Dabar padėtis gerokai pasikeitusi – sunkių nusikaltimų gerokai sumažėjo. Ištiriame net iki 98 proc. žmogžudysčių.

Per metus jų būna apie 130 ir kasmet mažėja, o neatskleistų lieka vos viena kita ir jų tyrimas tęsiamas. Šiuo požiūriu esame tarp pirmaujančių ES šalių.

Be abejo, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas yra prioritetas. Galėtume ištirti ir kiekvieną nesunkų nusikaltimą, bet būtų eikvojama per daug resursų, o tuomet liktų neatskleisti sunkesni. Net ir turtingos šalys negali sau leisti tokios prabangos.

Stengiamės dirbti taip, kad užbėgtume nusikaltimams už akių. Įkūrėme atskirus žvalgybos padalinius, o patikima žvalgybinė informacija leidžia užkardyti nusikaltimą. Anksčiau būdavo sakoma, jog kriminalistai turi ištirti nusikaltimus, bet dabar manome, kad gerai dirbame, kai nusikaltimas neįvykdomas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.