Aš buvau ne vienas – nemažai pažįstamų svarstė, kad labiau kompetetingo diplomato už Vygaudą Lietuva neturi. Žinome, kad prezidento pagrindinis darbas atstovauti savo valstybei, rūpintis šalies saugumu. Tai darbas reikalaujantis didelio patyrimo, politinės išminties ir integralumo.
Ir čia pasitelksiu visiems lietuviams gerai suprantamą pavyzdį. Jei reikėtų surinkti Lietuvos krepšinio rinktinę, nors ir turime įvairių sporto šakų puikių atletų, – kviestume geriausius krepšininkus. Visi suprantame, kad kai prasidėjo varžybos – ne laikas mokytis mesti kamuolį į krepšį. Tik tikras profesionalas gali atlaikyti didžiules įtampas ir kritiniais momentais išlikti veiksniu ir atsakingu. Taigi, prezidentas turi būti įgudęs ir tvirtas.
Kalbinau Vygaudą ir dėl to, kad jis geras žmogus. Jis ne tik klauso, bet ir girdi. Tai reta politiko savybė leidžianti būti tautos taikdariu.
Mums reikia taikos, reikia susitelkimo, reikia pasitikėjimo vienas kitu.
Lyderis, kuris galėtų mus sutaikyti ir padėti mums susidraugauti yra didžiausia šiandienos Lietuvos aktualija.
Labai seniai laukiu žmogaus kuris neabejodamas pasakys, kad mes galim, galim geriau, galim geriausiai. „Laiminčios Lietuvos“ proveržio planas ambicinga svajonė, kurią verta svarstyti ir vystyti.
Vygaudo sugrįžimas į Lietuvą daug kam buvo netikėtas. Ne visi jį išklausė ir išgirdo. Tam reikia laiko, tačiau mes jo neturime.
Dalyvaudami TS-LKD pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose suteikime Vygaudui šansą tęsti kovą Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose.
Aš palaikau Vygaudą, nes tikiu kad Lietuvai reikia ekonominio, kūrybinio ir dvasinio proveržio.
