O jūs, tėveliai, dabar tvarkykitės su tokį siaubą patyrusiais 2 ir 3 metų mažyliais. A, ir jūs susinervinę? Tai gal kokį psichologą jums atsiųst, jei tokių silpnų nervų esat.
Ir viskas. Ramu gera ir tylu...
Jūs man pasakykit, kaip žmonėms gyventi? Kai turi visko bijot ir laukt bausmės. Dažnai net kaip Kafkos „Procese“, kai nežinai nei už ką, nei kada.
Reiktų paklausti, o kodėl tėvai taip ilgai, net tris savaites, tylėjo? Kalti jautėsi?
Ne. Tylėjo nes bijojo. Bijojo dar labiau užrūstinti savo valstybę, savo Tėvynę. Ir vaikų teisių apsaugos darbuotojas. Tylėjo, nes bijojo visai prarast vaikus...
Nes jau visi suprantam, kad daugelyje valstybės sričių ją valdo pusgalviai. Dabar jau net ponios valdininkės pripažįsta, kad „specialistės“ nelabai pasiruošusios, nes dauguma jų dirba nuo liepos pirmos! Tai kaip čia mūsų Lietuvėlėj, atšventusiai šimtmetį, išeina – pastatom vežimą prieš arklį?
Pirma kažkokios Seimo aktyvistės susapalioja įstatymą prieš smurtaujančius tėvus, o po to paaiškėja, kad nėra specialistų jam vykdyt?
O toliau bus dar blogiau. Kas rengs tuos specialistus po to, ką mes darome su mokytojais, kaip žeminame jų autoritetą? Turbūt visi žinome kuo tampa valstybė, negerbianti savo mokytojų.
Taip, griežtesnio įstatymo prieš smurtaujančius tėvus reikia. Bet įstatymas sau, o gyvenimas sau. Nes nėra kam tuos įstatymus profesionaliai vykdyti. Kaime vaikai dar patiria tiek alkoholikų tėvų smurto, net žaginimų, bet nutikus tragedijai paaiškėja, kad vaiko teisių prižiūrėtojos „jokios informacijos“ neturėjo.
Žiniasklaida patriukšmauja, viskas nurimsta. Ir vėl iki naujos tragedijos, po kurios neretai vaikeliai parvežami namo toliau eiti pragarą esą jau antrą dieną nebegeriantiems tėvams.
Kyla nerami mintis – o gal tokių vaikelių niekam nereikia, juk tik vargas bus su jais, jokie globėjai jų nenorės, tai tegu ir lieka su tėvais alkoholikais, iš anksto jau nurašyti į visuomenės atliekas.
Kas kita su normalių šeimų, kaip ši, kauniečių. Tuoj ir globėja atsirado, nesvarbu, kad ten mažyliai iš baimės klykia.
O kas žino, kokius oksfordus baigę tie globėjai, kokie jie kvalifikuoti, jei juos tikriausiai „kvalifikavo“ tie patys nemokšos vaikų „specialistai“, kaip prisipažino ir ponia viceministrė.
Ir kodėl visoje šitoje istorijoje tiek paslapčių? Kai visuomenė taip sujaudinta, reikia tik atvirumo. Bet jo nėra arba bijomasi, arba karštligiškai kuriami pasiteisinimai, kad padaryta teisingai.
Jau girdim, kad esą namie rasta vaikų neleistino auklėjimo priemonių. Kokių? Diržas tėvo kelnėse? Kuoka?
Nesakysim kokių, bet rasta! Jau išlindo, kad vaikai mušti „rykštele“. Ji kabo ant sienos prie vaikų lovytės? Nesakysim. Bet gal viena boba troleibuse sakė. O gal 2 metų vaikutis, ant kurio kūno nerasta jokio smurto žymių? Nesvarbu, mušti ir tiek.
Nebežinau jau kaip ir įvertint tas priemones, kurių buvo griebtasi prieš mamą. Pusantros paros areštinėj!!!! UŽ KĄ? Snukius išdaužė darbuotojoms, apspardė policininkus, ką aš pati būčiau padariusi. Ne, ji nieko tokio nepadarė. Braukšt į KAMERĄ!!
Palaukit, mes teisinė valstybė ar laukinių gyvūnų ūkis? Esą sulaukė po mėnesio atsiprašymo, nes „valdžia pasakė atsiprašyt“.
Antra, ar išvis galima atimt vaikus iš šeimos, pritaikyt kardomąsias priemones motinai, kurios kaltė niekaip neįrodyta, be teismo sprendimo? Suprantama, kad paimt vaikus iš šeimos reikia, kai jų saugumui, gyvybei gresia pavojus. Bet čia jie buvo ne paimti, o ATIMTI jau visą mėnesį.
Tapome perlenkimų valstybe visose srityse. Bet čia – vaikai. Mano galva, tokiu atveju reikėjo mamą su vaikučiu nusivežt į ramią vietą, neišgąsdint mažylio, pasikalbėt su tėvais, ar yra šeimoj problemų, gal vaikutis hyperaktyvus, gal kokios psichologo pagalbos reikėtų? Bet ne, darbuotojoms tai neateina į galvą, nes nėra į ką ateiti.
Nei vieni tėvai nėra idealūs – nei jūs, nei aš, nei kaimynai ar ministrai. Šeimose visko nutinka. Tai ką, mus visus dabar už spygliuotos vielos sukišt, šunis aplink paleist, o mūsų vaikus atiduot kažkam kažkur???
Jau pasigirdo kalbų, kad darbuotojos yra tik įstatymų vykdytojos. Skamba lyg iš kokio nacių vadovėlio.
Juk tie, kurie žydus šaudė, taip pat buvo tik vykdytojai. Tai vadinasi nekalti?
Pilietiška visuomenė privalo pasipriešint įstatymams, kurie priimti debiliškuoju greituoju būdu, neapgalvojant pasekmių ir neparengiant su jais dirbančių specialistų. Turbūt maksimų pardavėjos yra geriau apmokomos nei naujai iškeptos vaikų specialistės.
O labiausiai čia reikalingos ne kažkokios specialios žinios. O vienas paprastas dalykas. MEILĖ. Kurios mūsų valstybėje tarp mūsų piliečių vis mažiau...
Dar noriu tart žodį ir tiems „doruoliams“, įskundusiems mamą. Ar ne per dažnai pas mus įskundžiami mažiausiai to nusipelnę? Taip ir likom ta pati skundikų tauta nuo pokario, kai būdavo savų įskundžiami ir į Sibirą vežami geriausi tautos žmonės...
O pabaigoje norėtųsi žinot tų gerųjų tetų, „gelbėjusių“ du mažylius, pavardes. Pagaliau reikalinga asmeninė atsakomybė. Pagrobt iš tėvų du vaikus – čia ne maksimoj grąžą neteisingai atiduot.
