Atvirų durų dienos renginiai buvo skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir jos pirmojo centrinio banko istorijai prisiminti. Apie ją byloja prieškaryje Kaune specialiai Lietuvos bankui pastatyti įspūdingos architektūros rūmai.
Banke apsilankę žmonės rikiavosi į ilgą eilę, kad galėtų pamatyti 3 tonas sveriančias „Milners“ firmos seifines pinigų saugyklų duris su pakeliamu tilteliu. Saugykloje buvo rodoma, kaip atrodo milijonas, kuris buvo sudėtas iš euro banknotų.
Galima buvo pasivaikščioti po erdvią banko operacijų salę ir pamatyti ją puošiančias marmurines kolonas, buvusią Lietuvos banko tarybos ir valdybos posėdžių salę, kurioje tebestovi banko logotipais puošti krėslai ir istorinis stalas.
Taip pat seniausią Kaune veikiantį liftą, biblioteką, kurioje pirmasis Lietuvos Vyriausybės vadovas Augustinas Voldemaras buvo sukaupęs didžiulę kolekciją knygų bei jo darbo kabinetą su 8 metrų aukščio kupolu, puoštu gėlių piešiniais.
Renginio metu vyko teatralizuotas pasirodymas „Prieš šimtą metų: kaip kūrėsi Lietuvos bankas“. Specialiai atvirų durų dienos renginiui buvo sukurtas mimų spektaklis apie tai, kaip prieš kone šimtą metų kūrėsi Lietuvos bankas, kaip vyko pastato statybos. Buvo parodytas ir spektaklis vaikams. Surengta filmų apie litų istoriją peržiūra.
Vyko ir viešos diskusijos Lietuvos banko istorijos temomis. Viena jų – „Kaunas ir Lietuvos bankas – prieš 100 metų ir dabar“, kita – „Centrinis bankas ir nacionalinė pinigų sistema atkurtoje Lietuvoje: tradicijų paieškos“.
Pastarojoje diskusijoje dalyvavo 1993 metais Lietuvos banko valdybos pirmininku dirbęs Romualdas Visokavičius, 1990 – 1996 metais Lietuvos banko Inkasacijos departamento direktoriumi buvęs Raimundas Spruntulis ir vienas pirmųjų litų projektų kūrėjų dailininkas Rytis Valantinas. Juos kalbino Vidmantas Laurinavičius.
Diskusijos dalyviai prisiminė aplinkybes, kaip tada gimė litai, su kokiais sunkumais ir kuriozais teko susidurti.
Litus buvo nuspręsta turėti jau 1990 metų kovo 1 dieną, likus dar 10 dienų iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo.
R.Visokavičius prisiminė, kad Lietuvos nepriklausomybė pasaulyje dar nebuvo pripažinta, bet jis vienas pirmųjų su komanda jau važinėjo po pasaulį, derėjosi, kas juos galės atspausti.
„Vykome ir į Šveicariją. Iki Vokietijos važiavome traukiniu. Ten sėdome į parūpintus modernius automobilius su palydoviniu ryšiu. Tokių dalykų nebuvome matę, todėl iš tokio telefono, būdamas Alpėse paskambinau žmonai ir ją nustebinau“, – prisiminė R.Visokavičius.
Šveicarai iš pradžių priėmė draugiškai. Bet kitą rytą lietuviai pamatė, kad jie derasi su Sovietų sąjungos atstovais. Šie šveicarams užsakė didelius kiekius pinigų ir spaudė, kad mūsų valiutos nespausdintų. Taip sandėris ir neįvyko.
Kai litai vis dėlto buvo atspausdinti JAV ir atplukdyti į Klaipėdos uostą, jie sunkvežimiais buvo vežami į Vilnių ir kitus bankų skyrius.
R.Spruntulis prisiminė, kad važiuoti tokioje kolonoje teko visą parą, buvo vėlyvas ruduo, snigo. Automobilių varikliai kaito, buvo sunku.
„Ir dabar, kai sninga, prisimenu šią kelionę“, – sakė buvęs banko atstovas.
R.Valantinas pasakojo, kad kuriant litų projektus, niekas dar dorai nemokėjo naudotis kompiutrinėmis programomis. Vėliau dalininkai gavo vieną kompiuterį, kurio pagalba ir kūrė projektus.
„Darbas vyko ir tada, kai sausio 13-ąją prie televizijos bokšto žuvo žmonės. Bet mes visi buvome nusiteikę entuziastingai“, – sakė dailininkas.
Užsienio ekspertai, pamatę lietuviškus litus, juos įvertino labai palankiai.
R.Visokavičius sakė, jog jam ypač įstrigo, kai matydavo, kad į banką tuomet galiojusius laikinus talonus į litus ateidavo pasikeisti pagyvenusios moterys.
„Žmonės verkė iš laimės. Todėl nepaisant visų sunkumų, pavojų, litas buvo visiems labai svarbus“, – sakė R.Visokavičius.
Lietuvos bankas pradėjo veikti 1922 m. spalio 2 d. Kertinis bankui skirto pastato Kaune akmuo padėtas 1925 m. kovo mėn., šventinimo apeigas atliko prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Apie 6 tūkstančių kv. m. rūmų statyba truko ilgiau kaip trejus metus. 1928 m. gruodžio 8 d. Maironis pašventino baigtus statyti Lietuvos banko rūmus. Dabartinis Lietuvos bankas, įkurtas 1990 m. kovo 1 d., tęsia prieškaryje veikusio Lietuvos valstybės centrinio banko tradicijas.
