Reformą įvykdė, o mokyklos taip ir nesulaukė SAM žadėtų valgiaraščių

Vaikų mitybos tvarkos organizavimas mokyklose ir toliau kelia dideles diskusijas. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje socialdemokratai Raminta Popovienė ir Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis įvertino šias reformas.

pietūs, maistas, valgykla, kompotas, sriuba,,vištiena<br>M.Patašiaus nuotr.
pietūs, maistas, valgykla, kompotas, sriuba,,vištiena<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 29, 2018, 1:14 PM, atnaujinta Oct 29, 2018, 3:31 PM

V.Andriukaitis prabilo ir apie visą Europos sąjungą gąsdinančias vaikų nutukimo tendencijas.

Savo ruožtu, Seimo narė R.Popovienė kalbėjo apie tai, ar reforma tikrai buvo įgyvendinta tinkamai.

Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiandien yra viena karščiausių diskusijų temų, šeimoje taip pat stebima, ar vaikai grįžta iš mokyklos pavalgę. Visi sutariame, kad turime siekti kokybiško maitinimo. Bet kaip tai įgyvendinti be chaoso, žingsnis po žingsnio, einant sveikatinimo keliu? Po neseniai koreguoto vaikų maitinimo tvarkos aprašo pasipiktinusių dar daugiau. Tad kyla klausimas – kaip turime įgyvendinti teisės aktus, kad jie nebūtų tik dėl reformos priėmimo“, – Seime surengtos spaudos konferencijos metu klausė socialdemokratė R.Popovienė.

„Ar tikrai kokybiški ir ekologiški produktai pasiekia vaikus“, – dar vieną problemą kėlė parlamentarė.

Seimo narė pasakojo, kad mokymo įstaigų darbuotojai susiduria su dar didesne biurokratine našta. O sveikatos apsaugos ministerijos žadėtų valgiaraščių pavyzdžių mokyklos taip ir negavo.

„Šiuo metu ugdymo įstaigose dirbantys specialistai pabrėžia, kad šiuo naujas vaikų maitinimo aprašas tik dar labiau padidino biurokratinę naštą. Dar daugiau padidino popierinio darbo krūvį ne tik ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams, bet ir valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje dirbantiems. Dar ir šiandien sveikatos apsaugos ministerijos žadėtų valgiaraščių pavyzdžių mokyklos taip ir nesulaukė. Siūlomi įvairiausi verslininkų sukurti receptai, kurie ne visada vaikams yra prienami“, – spaudos konferencijoje sakė politikė.

„Ką daryti, kad vaikai grįžtų į valgyklas, o nebėgtų į šalia esančias parduotuves ar greito maisto užkandines“, – klausė R.Popovienė.

Nekritikuoja, o nori padėti

Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis džiaugėsi, kad vaikų maitinimo politikos klausimai tapo „vos ne visuotiniai“.

„Vaikų mitybos klausimai Europos komisijoje yra nuo ankstesnių laikų vieni iš pagrindinių. Todėl, kad rezultatai yra deja nedžiuginantys, visoje Europos sąjungoje. Gal Lietuvoje net truputį geresnė situacija yra su vaikų nutukimu. Bet visa vaikų nutukimo dinamika verčia dramatiškai susirūpinti. Todėl, kad nutukimas yra ne tik paprastas žodis, bet kelias į vėžinius, endokrininius, alerginius susirgimus“, – pasakojo V.Andriukaitis.

„Yra įrodyta, kad skurdžiai gyvenančių šeimų vaikų sveikata yra blogesnė. Ši socialinė atskirtis, kuri Lietuvoje yra didelė, paveikia vaikų ateitį, būtų gerai, kad ta nepakanta skurdui būtų įjungta į maitinimo politikas“, – apie maitinimo politikos svarbą pasakojo V.Andriukaitis.

Jis pabrėžė, kad Europos komisija visai nenori gėdinti reformų besiimančių šalių.

„Mums, Europos komisijos atstovams, yra pakankamai svarbu pasakyti, kad mes nei gėdinam, nei kaltinam, mes bendradarbiaujam su vyriausybėmis. Sveikatos apsaugos ministerijos pastangos atkreipti dėmesį vaikų mitybos sferas yra sveikintinas. Apie likimą tai galima daug diskutuoti. Bet ministerijos pastangos eliminuoti sveikatai žalingus produktus yra sveikintina. Aš kritiko vaidmens nesiimu, tai nėra mano pareiga“, – sakė jis.

Verslas lobsta iš vaikų ligų?

V.Andriukaitis sakė, kad kiekvienas, eidamas į parduotuvę, gali pamatyti, kokia „biznio agresija yra nukreipta prieš vaikų sveikatą“.

„Labai aiškiai pasiųskime signalą, ar tie suaugę žmonės, kurie daro biznį, nesupranta, ar komercinė agresija prieš vaikų sveikatą yra prastas darbas“, – pasakojo jis.

„Kai mes matome spalvingą vaizdą aplink maistą, galime suvokti, kad tas maistas ilgai išsilaiko gražus lentynose, bet klausimas – ar jis yra sveikas. Šis klausimas yra fundamentalus“, – pasakojo V.Andriukaitis, pabrėždamas, kad sveikatos problemos vaikystėje gali kankinti visą gyvenimą.

„Vaikui neskanu, jis nevalgo. Pereiti nuo saldaus jogurto, prie natūralaus jogurto, paduodant natūralų, po kelių metų valgymo to skanaus ir saldaus. Jis nevalgys, čia yra logiška. Bet kaip išvengti ir daryti, kad vaikai su džiaugsmu pasitiktų sveikesnį maistą, yra nelengvas uždavinys“, – apie viešojoje erdvėje pasigirstančius skundus dėl dabartinių patiekalų sakė V.Andriukaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.