Dėl ŠMM gebėjimo susiskaičiuoti iš viso abejoju, nes kam gi tada reikėjo rugsėjo mėnesį papildomai “mestelėti” 10 milijonų, nes „nesuėjo galai“? Klausimas, ar dabar jie „sueina“?
Vis dar tikiuosi, kad argumentuotai bus atsakyta, kam iš viso Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reikėjo ir kam buvo būtina jį taip skubotai įvesti? Ar tai “reforma dėl reformos“ ir sutrikdytas darbas 53 tūkst. mokytojų? Ir jau trijų mėnesių stumdymasis tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, mokyklų vadovų ir savivaldybių su klausimu, kas kaltas, kad reforma akivaizdžiai stringa.
Neleidžia ramiai dirbti
Švietimo ir mokslo ministerija, sukeldama chaosą ir nesibaigiantį skaičiavimą ydingose, jos pačios kurtose ir besikaitaliojančiose skaičiuoklėse bei provokuodama mokytojų derybas su mokyklų vadovais, gilinantis į sutartis, jau pusmetį nukreipia mokytojų dėmesį nuo pagrindinės jų veiklos – darbo su mokiniais ir ruošimosi pamokoms.
Jei kalbėtume apie atlyginimus, tai 95 milijonai kaip ir skirti (nuo šio rugsėjo 17,4 mln. ir dar 10 mln. papildomai rugsėjo viduryje), bet mokytojų atlyginimai apčiuopamai nepadidėjo. Drauge buvo raminama, kad „etatinis ir nėra atlyginimų didinimas“.
Buvo kalbama, kad “už visus papildomus darbus bus sumokėta”, o pasirodo, kad sumokėta bus tik iš dalies, arba visai nesumokėta, nes pinigų nėra (taip teigia mokyklų vadovai).
Spalio pabaigoje jau galime apibendrinti apklausą „Mokytojų nuomonė apie „Etatinį mokytojo darbo apmokėjimo modelį“.
Į pateiktus klausimus atsakė per 2 tūkst. mokytojų, o situaciją mokyklose pakomentavo per 500 mokytojų.
Dauguma įvertino neigiamai
Kokias galime daryti išvadas?
Į klausimą „Kaip vertinate Etatinį mokytojo darbo apmokėjimo modelį“ neigiamai atsakė 85,3 procentai apklaustųjų. Be nuomonės liko 7,1 proc., į klausimą neatsakė 1,7 proc. ir tik 5,9 procentai vertino teigiamai.
Tokį rezultatą neabejotinai lėmė tai, kad mokyklos nebuvo pasiruošusios Etatiniam mokytojų darbo apmokėjimo modeliui, viskas buvo daroma skubotai. Seime LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymas priimtas tik 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1395. Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2018 m. liepos 4 d. pasirašė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo bei Švietimo įstatymų pataisas, kuriomis įteisinama nauja pedagogų darbo apmokėjimo sistema bei mokyklų finansavimo tvarka.
LR ŠMM išleistas ir ministrės pasirašytas dokumentas SR-3365 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo bei mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo įgyvendinimo“ mokyklas pasiekė tik liepos 27 d., per mokytojų atostogas. Klausimas: kodėl būtent per atostogas?
Be to, tik rugpjūčio 3 d. mokyklas pasiekė LR ŠMM įsakymas Nr. V-689 „Dėl rekomendacijų dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformalioji švietimo programas... darbo krūvio sandaros patvirtinimo“.
Seminaras “Etatinis pedagogų (mokytojų) darbo užmokestis nuo 2018 metų rugsėjo 1 d.“, rengtas UAB Ekonomikos mokymo centras, mokyklų vadovus sukvietė tik rugpjūčio pabaigoje.
Nors kalbos sklandė nuo pavasario, kol dar nebuvo patvirtinti teisės aktai, dalis mokytojų ir vadovų tikėjosi, kad etatinis bus nukeltas bent metams.
Krito motyvacija dirbti
Įvedant etatinį, tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai buvo kaltinami, kad negeba susiskaičiuoti atlyginimų, nors duomenys ŠMM lentelėse buvo nuolat kaitaliojami. Birželio mėn. pateiktoje skaičiuoklėje, suvedus duomenis, buvo matoma, kad mokytojų atlyginimai mažės. Gal taip buvo daroma sąmoningai, po to „paguodžiant“, kad taip labai ir nesumažėjo? Ši reforma sugriovė mokytojų dvasią dirbti iš širdies. Motyvacija dirbti krito daugiausiai ir nuoširdžiausiai dirbusiems mokytojams.
Mokytojai išėjo atostogų, nežinodami kiek uždirbs, o kai kurie mokyklų vadovai prarado atostogas.
Rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais dalis mokytojų taip ir negavo pranešimų apie darbo sutarties sąlygų pakeitimus.
Sutartys buvo sudarytos atgaline data tik rugsėjo gale arba net spalio viduryje. Visą rugsėjį mokytojus kaustė nežinomybė. Nebuvo aišku, kokį atlyginimą mokytojai gaus ir kokius papildomus darbus jie privalės atlikti. Mokyklos gavo mažiau etatų, nei mokyklose yra mokytojų. Dalis mokytojų, neapsikentę nežinomybės, mokyklas paliko rugsėjo pradžioje.
Žadėjo sumokėti už papildomus darbus
Prieš įdiegiant etatinį buvo skelbiama, kad pagaliau „už visus papildomus darbus bus sumokėta“, bet darbai bendruomenei kai kam taip ir liko neapmokėti, arba apmokėti tik iš dalies.
Su šiuo klausimu glaudžiai susijęs klausimas „Ar prireikus gavote/gaunate išsamius atsakymus į klausimus ŠMM sukurtame puslapyje www.etatinis.lt?
39 proc. mokytojų atsakė neigiamai, 53,6 proc. nesikreipė ir tik 7,1 proc, atsakymą gavo.
Mokytojai pabrėžia, kad du kartus paklausus to paties klausimo, galima buvo gauti ir du skirtingus atsakymus, nekalbant apie tai, kad į klausimus nebuvo atsakoma raštu. Iškilus problemoms su vadovais, buvo galima diskutuoti tik “sakė-pasakė” lygiu, klausantis ŠMM rekomenduotų įrašų.
Abejonių kėlė ir “Teisės klinikos” studentų konsultacijos, kai dar ir iki dabar taip ir nėra aišku, ar mokytojas privalo budėti per pertraukas, kai jam papildomai už tai nėra mokama. Ar mokytojas turi teisę į pertrauką, ar gali ruoštis per pertrauką kitai pamokai, pagaliau pailsėti?
Į klausimą „Kaip pakeitė darbo sąlygas Etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis?“ 36 proc. atsakė, kad turi daugiau darbo ir mažesnį darbo užmokestį, o 31,5 procento, kad turi daugiau darbo ir tą patį darbo užmokestį.
Daugeliu atveju mokytojai buvo klaidinami, pridedant prie atlyginimo 8-10 eurų, bet drauge padidinant metinį pamokų skaičių nuo 80 iki 100 valandų. Taigi kad atlyginimas padidėjo, padidėjus valandų skaičiui, teigia 11,4 proc. mokytojų. Per 10 procentų atlyginimas sumažėjo, sumažėjus valandų skaičiui.
Vėlgi noriu priminti, kad buvo kalbama, jog įvedus etatinį, mokytojų atlyginimas išliks stabilus, sumažėjus kontaktinių valandų, paskirstant antros ir trečios kišenės valandas.
Niekas nepasikeitė 10,3 proc., į klausimą neatsakė 0,7 proc. mokytojų.
Klausimas, kam reikėjo taip painiai sumodeliuoti apmokėjimo sistemą, kad niekas nebegalėtų suprasti, kur kiek pridėta ir atimta, užuot būtų paprasčiausiai padidintas pamokos koeficientas?
Rezultatas: nuvertinta pamoka kaip pagrindinė mokytojo veikla mokykloje, prilyginant pamoką visoms kitoms veikloms bendruomenei. Kaip teko skaičiuoti, priklausomai nuo to, kokia mokykla, tų papildomų veiklų be pamokos ir pasiruošimo pamokai yra iki 50.
Nesukaupė etato
Į klausimą „Kokia etato dalimi dirbate?“, mokytojai atsakė taip: visu etatu dirba 24,3 proc.; daugiau nei etatu dirba 13,6 proc. mokytojų; 21,7 proc. dirba 0,91 etato dalimi; 14,3 proc.dirba 0,85 etato dalimi; 13,1 proc. dirba 0,75 etato dalimi; 7,1 proc. dirba 0,5 etato, o 5,2 proc.- mažiau nei 0,5 etato. 0,6 neatsakė į klausimą.
Į klausimą „Ar matote vadovų savivalę, neskaidrumą, neteisingumą skirstant darbus ir atlygį?“ teigiamai (tikrai taip, lyg ir taip) atsakė 50,8 proc. mokytojų, be nuomonės liko 21,7 proc., neatsakė 0,2 proc. Abejojo teiginiu (lyg ir ne) 12,5 proc., “Tikrai ne” atsakė 14,7 proc.
Apie kišenes. Jau pats „kišenės“ pavadinimas suponuoja mintį, kad mokytojas kiša ranką į svetimą kišenę (gal vadovo?) ir ieško ko nepasidėjęs. Dalis mokytojų būtent taip ir jaučiasi.
Į klausimą “Koks atlyginimas Jus tenkintų? (neto, po mokesčių) atsakyta taip: 42,9 proc. tenkintų 1500 eurų atlyginimas, 37,2 proc. pakaktų 1000 eurų po mokesčių, 12,5 proc. savo darbą vertintų 2000 eurų.
Manau, kad pradėti reikia nuo 1000 eurų į rankas šiandien, o ne po dvejų metų. Mokytojų atlyginimas yra vienas žemiausių ES, mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje.
Ekspertai dažnai būna per brangūs
Į klausimą “Koks mokytojų amžius?” atsakyta taip: 41-50 m. yra 39,9 proc., 51-60 m. yra 37,2 proc., o per 60 m. yra 5,5 proc.
Taip pat matome, kad moterų mokyklose yra per 93 proc.
Daugiau nei 21 metus dirba 68,9 proc. apklaustųjų, o 11-20 metų – 24,5 proc. mokytojų.
Taip pat su amžiumi ir stažu susijęs mokytojų kvalifikacijos klausimas. Iš apklaustųjų metodininkų yra 51 proc., ekspertų – 5,9 proc., o vyr. Mokytojų – 36,9 proc.
Logiška būtų manyti, kad mokytojai privalo kelti kvalifikaciją siekdami ugdymo kokybės, bet mokykloms „per brangūs“ ekspertai, dažna mokykla nepajėgi sumokėti ir metodininkams.
Į klausimus atsakė 74, 5 proc.didžiųjų miestų ir miestų, 25,3 proc. kaimų ir miestelių mokytojai.
Gimnazijose ir progimnazijose dirba 68,5 proc. apklaustųjų, o pagrindinėse mokyklose – 18 proc. mokytojų. Į klausimus atsakė 5,9 proc. pradinių mokyklų, 3,5 proc. neformalaus ugdymo ir 4 proc. profesinio mokymo mokyklų mokytojų.
Laiko kvailiais ir supriešino
Mokytojų pateiktuose komentaruose galime išskirti keletą labai svarbių klausimų.
Etatinis demotyvuoja mokytojus, jie laikomi kvailiais, nesusiskaičiuojančiais ir tik dabar supratusiais, kad iš esmės iki dabar visus tuos papildomus darbus darė „už dyką“ ir kad toliau taip ir galės dirbti.
Kas ir kuo remdamasis nusprendė, kaip apskaičiavo, kokius tyrimus atliko, nustatydamas, kokio dydžio turi būti antroji kišenė? Kiek kokio dalyko mokytojas gali ruoštis pamokai arba taisyti sąsiuvinius? Dabar gi nuspręsta, kad lituanistui pasiruošimui pamokai pakaks 8,57 minutės, o sąsiuviniui patikrinti – 0,5 minutės. Mokytojus glumina tai, kad pasiruošimui pamokoms („antroji kišenė“) daugeliu atveju liko tik 30 procentų. Į ją įeina ir kvalifikacijos kėlimo valandos. Mokytojai etatinio reformą įvardina kaip „tobulą apgaulę“, kvailinant mokytojus.
Kodėl supriešinami mokytojai ir mokyklos? Su ta pačia kvalifikacija, tuo pačiu kontaktinių valandų skaičiumi ir stažu atlyginimas gali skirtis 0,25 ir daugiau etato? Iki dabar vyksta diskusijos, iš kiek savaičių reikia dauginti kontaktines valandas, nes niekas iš Švietimo ir mokslo ministerijos taip ir nesugeba argumentuotai paaiškinti, todėl kiekviena mokykla daugina kaip išmano.
Pastebimai išaugusi mokyklų vadovų savivalė. Kadangi teisės aktais aiškiai nereglamentuotas pamokų ir papildomas mokytojų veikos apmokėjimas, tai įsijungia vadovų fantazija „myliu-nemyliu“, įvairios interpretacijos arba lygiavos principas. ŠMM mokytojus prašo „susitarti“. Ar tai neskatina korupcijos? Mokyklose nėra skaidrumo, kokiam mokytojui ir kiek skirta kontaktinių ir nekontaktinių valandų, nes tai, vadovų teigimu, supriešins mokytojus. Akivaizdu, kad supriešins, nes tam yra pagrindo. Ir tai tikrai nedidina mokytojų motyvacijos dirbti geriau. Ir kas matė Lietuvoje, be mokytojų, dirbančius 0,66, 0,99 arba, 1,01 etatu?
Padidėjęs dokumentacijos kiekis ir skaičiavimas, kiek laiko bus ar buvo darytas papildomas darbas. Minučių skaičiuotojais tampa tiek mokyklų vadovai, tiek mokytojai, turintys skaičiuoti, o po to įrodinėti, kokius darbus ir kiek laiko darė iš vadinamosios antros ir trečios kišenės.
Mokytojams kilo daug klausimų
Reforma nepritaikyta neformalaus ugdymo mokykloms. Niekas neįsigilina į šių mokyklų darbo specifiką, darbų apimtis ir apmokėjimą. Užribyje liko koncertmeisteriai, mokyklose neliko su specialybe susijusių svarbių pamokų.
Reforma nepritaikyta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms.
Reforma ydinga profesinio mokymo įstaigoms. Kas nusprendė, kad profesijos mokytojas, dirbdamas individualiai su kiekvienu mokiniu ir rengdamas individualias užduotis, vertas tik 30 proc. pasiruošimo pamokoms? Ir didžiausio įmanomo kontaktinių valandų krūvio bei „žirklių“?
Reforma nepritaikyta spec. mokykloms. Užribyje liko spec. poreikių vaikai ir mokymas namuose.
Etatinis užmiršo mokyklų bibliotekininkus, soc.pedagogus, psichologus, logopedus, visus pagalbos mokiniui specialistus.
Kodėl finansavimas neskirtas mokyklų IT specialistams, klasių auklėtojams, kuratoriams. karjeros specialistams?
Kodėl penkias dienas per savaitę dirbantis ir turintis 23 kontaktines valandas pradinių klasių mokytojas neturi etato?
Kodėl klasės vadovo darbas yra trečioje kišenėje? Ar tai „ne kontaktas“ su mokiniu, jo tėvais?
Mokytojus glumino ypač prasta Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų komunikacija ir kompetencija. Akivaizdu, kad reformą rengė ir aiškino niekada mokykloje nedirbę asmenys.
Išryškėjo ir prasta kai kurių mokyklų vadovų kompetencija. Darbas vyko be darbo sutarčių. Kas už tai yra atsakingas?
Kodėl liko mokytojo kvalifikacijos koeficientų žirklės, jei jos nedaro jokios ženklios įtakos atlyginimui?
Kodėl klasėse lietuvių kalbos mokymas vyksta su 30, o užsienio – tik su 15 moksleivių? Kodėl dirbdamas su perpildyta, per 30 moksleivių klase, mokytojas uždirba mažiau, nei dirbantis su keletu mokinių?
Kur dingo gimnazijose dirbančių mokytojų priedai?
Ar pagausės jaunų mokytojų mokyklose? Ar pagerės mokytojų padėtis miesteliuose?
Mokytojai reikalauja: mokytojas turi dirbti ne daugiau 18 kontaktinių valandų per savaitę, paliekant tiek pat laiko ir pamokų pasiruošimui.
Ir kaip dėl mokytojo prestižo? Klausimas retorinis, nes reforma tikrai jo nepadeda didinti.
Pagal pateiktą apklausą, streikuoti yra pasiruošę per 70 proc. mokytojų.
Laukite streiko.
