Tokius ugdymo turinio pokyčius planuoja Švietimo ir mokslo ministerija, pirmadienį juos pristačiusi Vilniuje vykusiame forume „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“.
Diskusijoje kalbėjusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad per pastaruosius dešimt metų į ugdymo turinio atnaujinimą investuota per 30 mln. eurų, bet rezultatų nematyti.
„Pagal tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA rezultatus, moksleivių pasiekimai yra žemiau EBPO šalių vidurkio“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime cituojamas EBPO ekspertas Philas Lambertas (Filas Lambertas) teigė, kad Lietuva per daug orientuota į žinojimo suteikimą, o ne į praktinį žinių pritaikymą.
Anot jo, Lietuvoje bendrojo ugdymo programose daug dėmesio skiriama moksleivių raštingumui, kritiniam mąstymui, pagarbai bei atsakomybei ugdyti, bet jo reikia ir vaikų kūrybiškumui, verslumui, finansiniam raštingumui, empatijai ugdyti.
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius pristatydamas bendrojo ugdymo turinio pokyčius teigė, kad šiais mokslo metais pradedamų atnaujinti programų apimtis mažės, jos bus konkretesnės, disciplinos stipriau susietos tarpusavyje.
Anot viceministro, mokinių ugdymas bus labiau individualizuojamas, mokyklos taps savarankiškesnės – joms bus leista pasirengti nuo 10 iki 30 proc. savo unikalaus ugdymo turinio, dabartinė mokinių vertinimo sistema keisis į kaupiamąjį balą, didesnį svorį įgaus ir neformaliuoju būdu įgytos mokinio kompetencijos. Mažės standartizuotų testų.
Žadama, kad bendrosios ugdymo programos bus skaitmeninės, patogios naudotis, susietos su el. ištekliais, užduočių banku.
Atnaujinant ugdymo turinį siekiama, kad mokinių pasiekimai tarptautiniame PISA tyrime pagerėtų bent 10 proc., trečdaliu sumažėtų atotrūkis tarp mokinių pasiekimų, mokiniai mokykloje įgytų šiuolaikinių kompetencijų, būtų raštingi įvairiose srityse.
Lietuva nuo 2018 metų gegužės ugdymo turiniui atnaujinti planuoja skirti 7,8 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų sumą.
Numatoma, kad 2019–2020 mokslo metais atnaujintų bendrojo ugdymo programų projektas bus išbandomas dalyje mokyklų, o nuo 2021 metų rugsėjo jos bus pradedamos įgyvendinti visose mokyklose.
Ministerija spalio pradžioje sulaukė kritikos dėl Ugdymo plėtotės centro vykdomo beveik 8 mln. eurų vertės projekto, skirto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms atnaujinti.
Ketveriems metams tam numatyta skirti 7,8 mln. eurų, spalio pradžioje buvo paskelbtas pirmasis 1,3 mln eurų vertės pirkimas, kuriuo ieškota ugdymo programų rengėjų.
Ekspertams sukritikavus šį pirkimą, jis sustabdytas, švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė iš pareigų atleido Ugdymo plėtotės centro direktorių Giedrių Vaidelį.
