Tėvai skundžiasi, kad jų vaikai atsisako valgyti jiems neskanų maistą mokyklose, bėga į greitojo maisto užkandines, perka šokoladus, traškučius, limonadą.
Mat SAM patvirtino naują vaikų maitinimo aprašą, kuriuo uždraudė nesveikais laikomus produktus, o tai gerokai sumažino patiekalų pasirinkimą, pakeitė jų sudėtį, skonį.
Mokyklose išvis neleidžiama prekiauti gazuotais gėrimais, šokoladu, kava, spurgomis, tiekti riebaluose gamintą maistą, nes siekiama, kad vaikai nevalgytų saldžių, sūrių, riebių, rūkytų produktų.
Sumanymas vaikus maitinti sveikiau lyg ir niekam neturėtų kelti abejonių. Vaikų nutukimas ir su tuo susijusios ligos kelia nerimą visam Vakarų pasauliui.
ES šalyse vidutiniškai kas trečias vaikas kenčia nuo antsvorio, o tai svarbiausia priežastis tokių ligų kaip antrojo tipo diabetas, skatina ir vėžį, endokrinines, alergines ligas.
Lietuvoje padėtis kol kas dar ne pati prasčiausia, nutukusių vaikų kiek mažiau nei vidutiniškai ES – antsvoris kamuoja 25 proc. mūsų berniukų ir 21 proc. mergaičių.
Tačiau pastebimi labai pavojingi pokyčiai – per keliolika metų tokių vaikų padaugėjo dešimtadaliu.
Žinoma, sveikatos apsaugos strategai negali sėdėti sudėję rankų, bet kyla klausimas, kiek efektyvios pasirinktos priemonės.
Akivaizdu, kad vien uždraudus ugdymo įstaigose nesveikus produktus vaikai netaps sveikesni.
Norint pakeisti mitybos įpročius, reikia daug laiko, o konkrečių produktų draudimai gali būti veiksmingi tik tuomet, jei tam pritars tėvai, rems visuomenė.
Dar nėra duomenų, kiek dėl naujos maitinimosi tvarkos sumažėjo mokyklų valgyklose valgančių mokinių, tačiau aišku, kad jiems nesunku nusipirkti labiau patinkančio maisto kioskuose ar gretimose užeigose.
Jau pasigirdo siūlymų įpareigoti ugdymo įstaigas riboti mokinių galimybes ištrūkti iš mokyklos ir kitur įsigyti valgių. Bet tai nerealu ir vargu ar reikalinga. Tik tėvai gali kontroliuoti vaikus, kad jie nesimaitintų nesveikai, bet anaiptol ne visos šeimos tuo rūpinasi.
Netgi mokyklų bendruomenėms sunku sutarti dėl valgiaraščių, nes tėvų nuomonės smarkiai skiriasi – yra norinčių vaikus priversti maitintis kone vegetariškai ar veganiškai, bet nemažai ir manančių, kad jie turi valgyti tai, kas jiems skanu.
Čia kyla problema, kaip sveiką maistą paruošti taip, kad jis būtų ir skanus, patrauklus. Specialistai tvirtina, kad tai įmanoma, nors nelengva pripratinti vaiką prie ne tokio saldaus ar riebaus maisto, jei jis nuo mažumės valgė kitaip.
Kaip tai pavyks, priklauso ir nuo konkrečios mokyklos, maisto tiekėjo. Yra ir sėkmingų prisitaikymo prie naujų reikalavimų pavyzdžių, bet daugiau girdėti nusiskundimų, kad vaikai ir jų tėvai nepatenkinti. Esą dabar daug maisto mokyklose tenka išmesti.
Žadama mokyti ugdymo įstaigų virėjas, kurios esą dažniausiai būna menkos kvalifikacijos, įpratusios ruošti kotletus su bulvėmis ir kopūstais, o kai tenka atsisakyti riebalų, nežino, ką daryti.
Mokyklos piktinasi, kad iki šiol SAM neatsiuntė žadėtų valgiaraščių. Šio darbo ėmėsi verslas, bet maitinimo įmonės gali įpiršti joms naudingus receptus ir produktus, o tai gali maistą pabranginti.
Dietologai tvirtina, kad sveikas maistas nebūtinai būna brangesnis, nes yra didžiulis produktų pasirinkimas, visada galima rinktis pigesnius.
Bet tai teoriniai svarstymai, o realiai nėra paprasta taip paruošti sveiką maistą, kad jis būtų skanus, tarkime, saldžiai maitintis pratusiam vaikui. Gal geriau iškart drastiškai nekeisti valgiaraščio, maisto receptūros, o pratinti prie pokyčių pamažu.
Pavyzdžiui, ar neperlenkiama lazda nurodant, kad į litrą vandens turi būti įberiama tik gramas arbatžolių? Juk toks gėrimas neturi nei arbatos skonio, nei kvapo. Sveikos mitybos specialistai aiškina, kad vaikams išvis sveikiausia gerti vandenį, bet juos galima tik atgrasyti nuo vandens peršant į jį panašią arbatą.
Lengviau vaikus pripratinti prie sveikesnio maisto, kai jiems siūlomi įvairesni produktai, suteikiama didesnė pasirinkimo galimybė. Tokiu keliu mėgina eiti Kauno mokyklos, diegiančios maitinimą švediško stalo principu. Nebūtinai tokia įvairovė kainuos brangiau, jei mažiau maisto teks išmesti.
Tačiau jokios įpročius keičiančios reformos nepavyks, jei jų nerems visuomenė. Kad vaikus reikia maitinti sveikai, žmonės pritaria, bet nesutariama, kaip tai daryti, o SAM paskelbė draudimus neįtikinusi jų nauda. Į šį dialogą būtina labiau įtraukti ir verslą.
Neseniai Seime vykusioje konferecijoje už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras V.Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad skatindamos sveikesnį maitinimąsi visos ES šalys susiduria su verslo, kuriam svarbiausia pelnas, pasipriešinimu.
Vis dėlto priėmus privalomas teisės normas įmanoma tariantis su verslu rasti išeitį – atsisakyti visokių saldiklių, kitokių perteklinių skonio pojūtį stiprinančių medžiagų ir kartu išsaugoti pelningą gamybą.
Tačiau Lietuvoje einama kitu keliu – skelbiami draudimai nepasirūpinus, kad jiems pritartų visuomenė ir pasirengtų verslas.
