Lietuviams baisiausi – romai ir musulmonai

Nors lietuviai sakosi esantys atviri, o užsieniečius vilioja drąsiomis G taško reklamomis, daugelis jų įtariai žvelgia ir kitas religijas, ir į seksualines mažumas.

Tarptautinė apklausa parodė, kad vos 16 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų į savo šeimą priimti musulmoną.
Tarptautinė apklausa parodė, kad vos 16 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų į savo šeimą priimti musulmoną.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-11-09 07:07

„Nors geležinė uždanga, skyrusi Europą, seniai nukrito, stiprūs skirtumai iki šiol išlieka tarp šalių, kai kalbama apie religiją, mažumas, homoseksualių žmonių santuokas ar abortus.

Palyginti su Vakarų Europa, kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės ne taip noriai sutinka, kad musulmonai ar žydai gyventų jų kaimynystėje“, – paskelbė JAV organizacijos „PEW Research Center“ atlikto tyrimo autoriai.

Šis tyrimas Lietuvai nėra itin palankus. Daugelis jo rodiklių rodo, kad mūsų šalies žmonės yra tarp tų, kurie nenorėtų įsileisti į savo namus musulmono, o apie gėjų santuokas didžioji dalis nė girdėti nenori.

Skirtumai lieka akivaizdūs

„PEW Research Center“ nuo 2015 m. iki 2017 m. apklausė maždaug 56 tūkst. suaugusiųjų 34 Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

„Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to, kai Europos Sąjunga stipriai išplėtė savo sienas, prisijungus prie jos tokioms valstybėms kaip Lenkija, Vengrija, Estija, Latvija ar Lietuva, žemynas vis tiek išlieka pasidalijęs“, – teigia „PEW Research Center“.

Kai kuriais atvejais skirtumai yra rėžiantys akis. Antai vos 16 proc. lietuvių pareiškė, jog sutiktų į savo šeimą priimti musulmoną. Priešiškiau prieš kitatikius yra nusiteikę tik čekai, armėnai ir baltarusiai.

Tiesa, Lietuvos socialinių tyrimų centro ekspertės Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič teigimu, musulmonai šiuo metu nėra labiausiai lietuvių nemėgstama žmonių grupė: „Absoliuti dauguma nenori gyventi kaimynystėje, nuomoti būsto ar dirbti vienoje darbovietėje su romais. Jie yra nemėgstamiausi Lietuvoje.“

Lietuvos gyventojų požiūris į musulmonus irgi darosi labiau neigiamas, ypač kai 2015-aisiais prasidėjo pabėgėlių krizė.

„Musulmonus imta vertinti blogiau ne dėl to, kad daugiau tokių žmonių atsirado Lietuvoje, o dėl to, jog buvo konstruojama žinutė, esą tai susiję su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, etniniam identitetui“, – sakė V.Pilinkaitė-Sotirovič.

Gėjų santuokos – tabu

Nors praėjo ne vieni metai nuo Petro Gražulio garsaus „skrydžio virš gėjų parado“, kai pareigūnai jį išnešė už ne visai deramą elgesį ir homofobiškus šūkius, šiam politikui, atrodo, pritartų dauguma tautiečių.

Net 85 proc. lietuvių, anot „PEW Research Center“ apklausos, nepritaria homoseksualių asmenų santuokoms.

Priešiškesnės – tik Serbija, Ukraina, Moldova, Rusija, Armėnija ir Sakartvelas. Tiesa, kaimyninėje Latvijoje irgi vos 16 proc. žmonių pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Tiesa, V.Pilinkaitė-Sotirovič įžvelgė, jog pastaruoju metu lietuvių požiūris į homoseksualus šiek tiek pakito: „Anksčiau jie buvo tarp trijų nemėgstamiausių grupių, kurioms nenorima nuomoti būsto ar kartu dirbti, dabar į juos žiūrima palankiau, nes atsirado dar labiau nemėgstamų.“

Jaunimas pasikeitė nedaug

„PEW Research Center“ tyrimas sociologus nustebino tuo, kad tiek homoseksualius asmenis, tiek musulmonus nepalankiai vertina ir jaunesni, 18–35 metų, asmenys. 74 proc. jų irgi nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms, o į savo šeimą musulmoną įsileistų kas ketvirtas jaunas lietuvis.

Matydami tokias tendencijas amerikiečių tyrėjai konstatavo, kad Europos pasidalijimas dėl požiūrio į homoseksualių žmonių santuokas išliks ir toliau.

V.Pilinkaitės-Sotirovič nuomone, tokį jaunų žmonių požiūrį bene labiausiai lemia įsigalėję stereotipai.

Pagal „PEW Research Center“ ataskaitą, maždaug pusė lietuvių pritaria abortams. Nors šis skaičius daug didesnis nei, pavyzdžiui, Sakartvele ar Moldovoje, mūsų šalies gyventojams toli iki Švedijos, kurios net 94 proc. gyventojų palaiko nėštumo nutraukimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.