Valdantieji ketvirtadienį suklupo balsuodami dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotų įstatymo pataisų, kuriomis dar šiais metais Gedimino Kirkilo vadovaujamiems „socialdarbiečiams“ norėta atverti valstybės piniginę.
Kai prieš kelias savaites prezidentė nusprendė nepritarti prieštaringai vertinamoms pataisoms, R.Karbauskis pūtė krūtinę, kad daugiau nesitaikstys su D.Grybauskaitės nuotaikų kaita: „Mes negalime priklausyti nuo prezidentės norų pasikeitimų. Vieną dieną ji sako viena, kitą dieną vetuoja tai, ką siūlė pati.“
Kultūros komiteto pirmininkas neabejojo, kad veto bus atmestas: „Jeigu visi kolegos bus Seime, neišvažiavę, mums tai pavyks padaryti.“
Tačiau R.Karbauskiui nepavyko suganyti saviškių ir gali tekti susitaikyti su D.Grybauskaitės siūlymu, kad biudžeto pinigai „socialdarbiečių“ kišenę geriausiu atveju pasiektų tik kitąmet.
Valdantiesiems trūko balsų
Tiesa, valdantieji negali būti visiškai tikri ir dėl to, kad nuo socialdemokratų atskilusiems jų koalicijos partneriams neteks sąskaitų už vyną toliau siųsti buvusiems bičiuliams.
Nors valstiečių vedlys stengėsi mobilizuoti savo kariauną, vien gerų norų nepakako: už tai, kad būtų atmestas prezidentės veto, balsavo tik 68 Seimo nariai, prieš – 47, o du susilaikė.
Tuo metu norint priimti šalies vadovės grąžintą įstatymą reikėjo, kad už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų parlamentarų.
Nepavykus atmesti veto valdantieji griebėsi šiaudo – bandė priimti D.Grybauskaitės pateiktą projektą, kuris leistų „socialdarbiečiams“ tikėtis biudžetinio finansavimo bent kitąmet.
Bet ir šis manevras pakibo ore, nes prezidentės siūlymus paprastai palaikantys opozicijai priklausantys konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai susivienijo ir šiame balsavime nedalyvavo.
Prie opozicijos šįkart prisijungė ir lenkai, todėl Seimo balsavimo švieslentė toliau rodė tuos pačius 69 balsus.
Stebėjo, bet nebalsavo
Pastarasis balsavimas laikomas neįvykusiu, todėl jį bus galima kartoti. R.Karbauskis ir „socialdarbiečiai“ neatmetė, kad kitą savaitę tai gali būti ir padaryta.
Priešingu atveju liktų galioti senoji tvarka, kai biudžeto dotacijos partijoms išdalijamos pagal rinkimų rezultatus, o tik šiemet partiją įkūrę socialdemokratų atskilėliai į ją negalėtų pretenduoti.
Valstiečių lyderis guodėsi, kad atmesti veto būtų pavykę, tačiau į komandiruotę išvykęs ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir parlamentarė Rūta Miliūtė.
Tačiau Seimo salėje per svarbų balsavimą buvo ir daugiau tuščių kėdžių, kuriose įsitaisę valstiečiai. Tik po balsavimo į salę įžengė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Balsavime taip pat nedalyvavo ir valstiečių frakcijai priklausantis Virgilijus Poderys, vėliau parėmęs prezidentės pateiktus siūlymus.
„Aš pritariu, kad parlamentinė partija būtų finansuojama iš biudžeto, tačiau tai turėjo būti padaryta visuomenei priimtinesne forma“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino V.Poderys.
A.Butkevičius pasigedo išminties
Panašiai savo motyvus, kodėl nedalyvavo valdantiesiems svarbiame balsavime, aiškino ir Socialdemokratų darbo frakcijai priklausantis buvęs kairiųjų lyderis Algirdas Butkevičius. Tiesa, jis balsavo už prezidentės siūlymus.
Politikas „Lietuvos rytui“ teigė nuo pat pradžių nepritaręs, kad smulkus partijos finansavimo klausimas būtų sprendžiamas siejant jį su nacionaliniu saugumu ir valstybės skolos didinimu: „Aš siūliau paieškoti galimybių kitaip spręsti šį klausimą, pavyzdžiui, perskirstyti nepanaudotas biudžeto lėšas, kurių metų pabaigoje visą laiką būna.
Labai gaila, kad šįkart pritrūko išminties ir buvo bandyta vėl pademonstruoti jėgą.“
Po prašymo ryžto neliko
Beje, balsavimo dėl prezidentės veto išvakarėse nepaklusti valdančiųjų valiai žadėjo ir valstiečių frakcijos narys Valerijus Simulikas.
Tačiau per balsavimą šis politikas ketvirtadienį elgėsi kaip dauguma jo frakcijos narių. „Na, priėjo R.Karbauskis ir asmeniškai paprašė. Mačiau, kad balsų atmesti veto vis tiek pritrūks, todėl nebuvo reikalo priešintis“, – išgaravusią drąsą paprastai aiškino V.Simulikas.
Tuo metu valstiečių frakcijos atstovas Raimundas Martinėlis balsavo kaip ir opozicija.
„Tai rodo, kad mūsų frakcijoje gali būti įvairių nuomonių“, – sakė R.Karbauskis.
Partijas prilygino gynybai
Mūšis dėl valstybės dotacijos po Seimo rinkimų susikūrusioms partijoms trunka jau keletą mėnesių.
Iš pradžių „socialdarbiečiai“ taikėsi savo dalį atsiriekti iš Gintauto Palucko vadovaujamos Socialdemokratų partijos.
Vėliau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sugalvojo gudresnį manevrą. Kad finansinė injekcija koalicijos partnerius pasiektų dar šiemet, valstietė pasiūlė įstatymo pataisas, kurios leistų Vyriausybei pasiskolinti pinigų ne tik gynybai, bet ir naujai susikūrusioms partijoms.
Šias Seimo priimtas įstatymo pataisas D.Grybauskaitė taip pat vetavo ir didesnio valdančiųjų pasipriešinimo vakar Seime irgi nesulaukė. Už tai, kad būtų atmestas veto, balsavo tik 67 parlamentarai.
Vėliau 108 Seimo narių balsais buvo pritarta prezidentės siūlymams, kad Vyriausybė galėtų skolintis tik įsipareigojimams NATO užtikrinti.
Prieš valdančiųjų užmojus, pagal kuriuos „socialdarbiečiams“ buvo numatyta skirti 200 tūkst. eurų, balsavęs V.Bakas aiškino, kad šiuos pinigus galima panaudoti kur kas prasmingiau: „Už šiuos pinigus pavyktų nauja technika aprūpinti žvalgybos tarnybas, įsteigti naujų analitinių padalinių. Jeigu tuos 200 tūkst. eurų skirsime šitai partijai, mes nesukursime vertės.“
Įžvelgė politinę korupciją
Opozicija planus dotaciją skirti rinkimuose nedalyvavusiai partijai vadino atvira politine korupcija.
Konservatorius Jurgis Razma svarstė, jog valdančiųjų skubėjimas skirti tokią finansinę paramą kelia įtarimų, kad tokiu būdu „socialdarbiečiams“ siekiama atsilyginti už paramą visų mokesčių mokėtojų pinigais.
J.Razma neatmetė, kad buvę socialdemokratai buvo skaldomi specialiai, o dalis jų į valdančiąją koaliciją galėjo būti privilioti žadant valstybės finansavimą: „Aš nežinau, ar tuo metu jau skatinant daryti tą veiksmą buvo pažadėta, kad jūs nebijokite, kurkite, palaikykite mus, valstiečius, ir už tai bus dosniai atlyginta atitinkamai pakoregavus partijų biudžetinį finansavimą. Neaišku, buvo ar nebuvo tokių pažadų, bet tokius veiksmus netrukus pamatėme.“
Atskilėliai jautėsi teisūs
„Socialdarbiečių“ vadovas G.Kirkilas, kaip ir R.Karbauskis, anksčiau buvo įsitikinęs, kad Seimas atmes prezidentės veto: „Jei užteko balsų priimti pataisas, užteks ir atmesti.“
O vienas įtakingų „socialdarbiečių“ Juozas Bernatonis tikino, kad pinigų jiems būtų skirta teisėtai: „Mes nesiekiame kažko, kas mums nepriklauso. Tos dotacijos buvo uždirbtos bendrai – ir mūsų, ir tų, kurie liko G.Palucko partijoje.“
Skilusi partija – prie suskilusios geldos
Be valstybės dotacijos kol kas likę „socialdarbiečiai“ gali guostis, kad grėsmė netekti biudžeto pinigų iškilo ir socialdemokratams.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar šešioms partijoms paskirstė antrojo pusmečio dotacijas – per 2,2 mln. eurų, tačiau kol kas atidėjo sprendimą dėl dotacijos socialdemokratams, kurie pretenduoja į maždaug 505 tūkst. eurų.
VRK aiškinasi, ar Socialdemokratų partija per praėjusių Seimo rinkimų kampaniją šiurkščiai nepažeidė finansavimo tvarkos, smarkiai viršijusi išlaidų limitą. VRK nustatė, kad ši partija politinei reklamai išleido gerokai daugiau, nei nurodė ataskaitoje, be to, įtariama, jog galėjo būti sudaromos fiktyvios sutartys.
