Artūras Jančys. Kauniečiai suka galvas, kiek tiltų jiems reikia

Kauno visuomenė buvo pakviesta išsakyti savo nuomonės ir pasiūlymų dėl svarbių miestui projektų. Vienas jų sulaukė daugiausia architektų ir urbanistų dėmesio, kitas – visos kauniečių bendruomenės, pasiūlymai dėl šio projekto į savivaldybę plaukia iki šių dienų ir pabaigos nematyti.

 A.Jančys.
 A.Jančys.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-11-11 07:08, atnaujinta 2019-01-30 16:07

Pirmasis, daugelio kauniečių nesujaudinęs, – Kėdainių tilto statybos projektas. Tiltas būtų nutiestas per Nemuną, sujungtų Marvelės krantus su Vilijampole. Tilto statybos projektą laimėjo vilniečių architektų bendrovė „Processofice“.

Projektas prieš savaitę buvo pristatytas apsvarstyti Kauno visuomenei. Labiausiai juo domėjosi architektai, o vietos bendruomenė, atrodė, jį tiesiog boikotavo.

Ir neatsitiktinai. Kaune, upių mieste, su tiltais susijusios istorijos neretai sudėtingos. Vieni statomi dešimtmetį, kiti sprogdinami, tiksliai nežinant, ar naujo statybai bus lėšų. Kėdainių tiltą planuojama statyti kauniečiams ypač jautrioje vietoje, Santakos zonoje. Nuo Nemuno ir Neries santakos tiltas bus nutolęs tik 70 metrų. Kai kurie architektai įsitikinę, kad jis sugadins Nemuno ir Santakos kraštovaizdį.

Net „Processofice“ vadovas architektas Vytautas Biekša pripažino sulaukęs kolegų kauniečių klausimų – ar iš tiesų Kaunui reikia tokio tilto tokioje vietoje?

Kėdainių tilto statybos priešininkai ne kartą pateikė tokius argumentus: šis tiltas daugiausia skirtas krovinius gabenantiems vilkikams. Daugiausia pramonės įmonių, iš kurių ir į kurias gabena sunkvežimiai, susitelkę Vilijampolėje, Raudondvario plente. O iš jo į magistralę „Via Baltica“ patenkama Č.Razanausko tiltu, kuris bet kuriuo atveju neišvengiamas kaip Kauno pramonės transporto arterija. Ir joks papildomas Kėdainių tiltas čia nepadės, tai tik nereikalingas unikalaus Kauno upių kraštovaizdžio draikalas.

Na, ir kas, aiškina kraštovaizdžio puoselėtojai, kad Kėdainių tiltas buvo numatytas bendrajame miesto plane? Planas braižytas tais laikais, kai skaičiuota, jog 2020 metais Kaune gyvens apie 700 tūkst. gyventojų. Deja, numatytasis naujosios kauniečių kartos prieaugis tapo braškių skynėjais Anglijoje ar statybininkais Airijoje.

Kauniečiai netgi niūriai juokauja, kad Kėdainių tiltas – vilniečių kerštas Kaunui, nes konkursą parengti tilto projektą laimėjo vilniečių architektų bendrovė.

Tačiau tilto statybos šalininkai tvirtino, kad jį pastačius būtų sumažintas eismo srautas dažnai užsikemšančiose Šv.Getrūdos, Birštono, Gimnazijos gatvėse, Karaliaus Mindaugo prospekte.

Tiesa, su tilto dizainu projektuotojams dar reikėtų nemažai padirbėti. Kompiuteriniuose maketuose pavaizduota, kaip kauniečiai nuo tilto gėrisi po kojomis tekančia upe. Bet iš tiesų, pažvelgus į tą nykią šalto metalo spalvos trasą, norisi užsimerkti ir šokti į upę – aišku, karštą vasarą ir su gelbėjimo ratu.

Article [id:2265531]Kauno Vilijampolės rajonas keičia mafijos lopšio įvaizdį

Dar kitas dalykas, kad Kėdainių tiltas – labai brangus žaislas, dėl daugybės infrastruktūros projektų tilto prieigose kaina siektų mažiausiai 35 mln. eurų.

Tokie jau mes, kauniečiai, jautrūs estetinei aplinkai. Prisiminus neseną praeitį – kiek buvo protesto mitingų prieš „Akropolio“ statybą, kalbėta, jog prekybos centras užgoš Šv.Kotrynos bažnyčią, bus sunaikintas pramoninis „Kauno audinių“ gamyklos griuvėsių paveldas, netgi susibūrė atskira Pensininkų iniciatyvinė grupė kovai su „Akropoliu“.

Article [id:3746605]Netrukus paaiškės, kaip atrodys tiltas priešais Kauno santaką

O dabar gyvi likę tos iniciatyvinės pensininkų draugijos nariai perka akcijinę varškę tame pačiame prekybos centre ir atrodo visiškai patenkinti.

Kitas svarbus visuomenei parodytas projektas – Ąžuolyno parko atnaujinimo – sulaukė šilto kauniečių dėmesio, ne vieno pasiūlymo. Į kai kuriuos jų Ąžuolyno naujintojai atsižvelgė. Pavyzdžiui, buvo pritarta bendruomenės pasiūlymui atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų takus, bėgimo takų neasfaltuoti.

Specialistai patvirtino, kad didžioji dalis Ąžuolyno bus paliekama be asfalto, apšvietimo, šienavimo – kaip natūralus istorinis miškas. Taigi kauniečiams reikia kuo daugiau natūralios gamtos, juk, kaip sakoma, kaunietį galima išplėšti iš kaimo, bet kaimo iš kauniečio – vargu.

O tai ir gerai. Kuo daugiau mūsų genuose liks kaimietiškumo, tuo daugiau išsaugosime kultūrinės savasties ir tapatybės ilgesio. Ir galėsime viltis, kad jei ne mūsų vaikai, tai nors mūsų vaikų vaikai gers ne šlykščias kolas, o tyrą šaltinio vandenį, šlamš ne onkologines ligas skatinančius cheminius traškučius, o kramsnos rupią ruginę duoną.

Tik ūkininkai ir agronomai perspėjo, kad rugiai dėl klimato atšilimo sparčiai nyksta ir gana greitai jie visai nebeaugs mūsų vidutinio klimato juostos dirvožemyje. ˙

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.