Darbo krūviai lėmė kai kuriose mokyklose atlyginimo sumažėjimą, bet jei nebūtų įvestas etatinis apmokėjimas, dėl mokinių skaičiaus mažėjimo atlyginimai mažėjo dar labiau“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis LRT radijo laidoje „Ryto garsai“.
Anot jo, nors tvarka nėra ideali, ją reikia tobulinti, bet jos įvedimas atskleidė ir daug mokyklose vešėjusių negerovių, tokių kaip mokytojų darbas be sutarčių, pareigybinių aprašymų ir pan.
Premjeras tikino laukiantis iš pedagogų bendruomenės pasiūlymų, kaip būtų galima tobulinti esamą sistemą.
S.Skvernelis kategoriškai atmetė mokytojų profesinių sąjungų teiginius, kad atlyginimus dirbtinai trumpam išaugino rugsėjį išmokėti pinigai už darbą per egzaminus ir mokymą namuose. Premjeras tokius teiginius pavadini demagogija.
Lapkričio 21 arba 28 dienomis, anot premjero bus priimti svarbiausi sprendimai dėl kainų mažinimo priemonių. „Svarstysime tuos klausimus, kurie yra darbotvarkėje, vienas jų, vadinamieji „vaučeriai“.
Nebus papildomos popierinės naštos, turime puikią elektroninę sistemą. Juk čia nėra privalu, jei kažkam tai nepriimtina, nebūtina tuo naudoti“, – lakoniškai komentavo premjeras.
S.Skvernelis negailėjo kritikos Žemės ūkio ministerijai, kaltindamas biurokratiniu atsisirašinėjimu ir „priežasčių ieškojimu, kaip kažko nedaryti“. Portalui 15min.lt pranešus, kad būtent iš šios ministerijos nutekėjo dokumentas, kuriame teigiama, kad naujoji paramos priemonė būtų ne tik neveiksminga, bet ne žalinga. Premjeras teigė, kad tokio dokumento nematė ir tikino, kad pakomentuos tada, kai pamatys dokumentą, ant kurio bus ir ministro parašas.
„Problema yra“, – kalbėjo premjeras, paklaustas apie kainų augimą ir patikino, kad kai kurie produktai Lietuvoje brangesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse taip pat esama itin didelių antkainių, kurie siekia ir kelis šimtus procentų.
„Lietuvoje maistui ir būtinoms prekėms žmonės išleidžia daugiau nei kai kuriose kitose ES šalyse. Turime ieškoti ir kitų priemonių, ne tik atlyginimų didinimas“, – svarstė jis.
