Dveji metai Seimo darbo chaoso vyks ir toliau – pykosi dėl smulkmenų

2016 metų lapkričio 14 dieną naujasis šios kadencijos Seimas susirinko į pirmąjį iškilmingą posėdį. Trečiadienį jau galima drąsiai vadinti šio Seimo pusiaukele. Kol premjeras džiaugiasi Vyriausybės su Seimo pagalba nuveiktais darbais, opozicija gana sutrikusi – tokio darbo Seime jie nepamena.

Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>T.Bauro nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>T.Bauro nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>D.Umbraso nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>D.Umbraso nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>D.Umbraso nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>D.Umbraso nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>D.Umbraso nuotr.
Seimas pasiekė pusiaukelę: savo darbą pradėjo lygiai prieš dvejus metus. <br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 14, 2018, 6:09 AM

Politikos ekspertai taip pat sutinka, kad nors ir buvo gerų darbų, viską užgožia rietenos, Konstitucijos laužymas ir noras demonstruoti savo galią.

Premjeras prakalbo apie „politinę savižudybę“

Premjeras Saulius Skvernelis apie Seimo ir Vyriausybės darbą per pirmuosius dvejus kadencijos metus kalbėjo itin pakiliai.

„Vyriausybė artėja prie darbo „pusiaukelės“. Žvelgdamas į praėjusius dvejus metus galiu pasakyti, kad ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma Seime pradėjo pokyčius tokiose srityse, kurios gyvenime buvo neliestos, kuriuos reikėjo seniai padaryti.... Jei tai būtų padaryta prieš dešimtmetį, šiandien neturėtume problemų su švietimo sistema, nekalbėtume apie sveikatos apsaugos problemas, neturėtume tokio korupcijos pasireiškimo lygio ar verslo, politikos ir kitų grupių susisiejimo ne visai skaidriais ryšiais ir daugelio kitų aktualių problemų“, – kalbėjo premjeras ir pridūrė, kad Vyriausybė savo programą įgyvendina.

Premjero teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė pažadus įgyvendina ir per likusius dvejus darbo metus užsibrėžtų tikslų bus pasiekta.

„Labai lengva kritikuoti, bet ryžtis ir tokių sprendimų priėmimui, kuriuos priima ši Vyriausybė, daug kas vertina kaip politinę savižudybę, nepopuliaru, bet tai kartu ir neišvengiama, kažkas turi tą daryti“, – duodamas interviu LRT radijo laidai „Ryto garsai“ kalbėjo premjeras ir pridūrė, kad nuveiktus darbus įvertins patys žmonės.

E. Gentvilas: „Reformos daromos atžagariomis rankomis“

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad nuo pat kadencijos Seime teisėkūros procesas tapo chaotišku.

„Yra Teisėkūros pagrindų įstatymas, kuriame nustatyti principai, o dabar teisėkūra vyksta taip: teikiamos begalinės iniciatyvos, kurios kažką smulkiai pakeičia ir taip užgožia bet kokias esmes. Kitas dalykas, tai atvejai, kai kas nors imama vadinti reformomis. Pavyzdžiui, iš valstybės įmonės pervadinti biudžetine ar imtis reglamentuoti muziejų, bibliotekų vadovų kompetencijas ir reputaciją. Esmė, kad niekas nesikeičia, bet valstiečiai save vadina reformatoriais“, – ironizavo viena s opozicijos lyderių.

Tikrosios reformos, anot jo, tokios kaip miškų urėdijų ar etatinio mokytojų užmokesčio įvedimas, daromos atžagariomis rankomis.

„Jokia kaštų ir naudos analizė neatliekama ir štai matome rezultatus. Reformų rezultatai neįtikina nei tų, kuriuos reformuoja, nei pačios visuomenės. Ir žinoma, yra kuriamos komisijos, kurios visiškai išmuša iš pusiausvyros. Komisijos dėl apkaltų, tyrimų... Tai varo į neviltį“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad šio Seimo kadencijoje itin ryškus opozicijos teisių ignoravimas.

„Tai vyksta įvairiapusiškai. Iš pradžių buvo sumažintas Seimo pirmininkų pavaduotojų skaičius, o paskui įgyvendinta daug kitų opozicijos teisės mažinančių iniciatyvų“,– kalbėjo jis.

E.Gentvilui pro akis neprasprūdo ir valdančiųjų „išpuoliai prieš Konstituciją“.

„Mano manymu, valstiečiai kartais sąmoningai demonstruoja, kad Konstitucija nėra vertybė ir ją galima keisti bet kokia proga, nors problemos sprendimui dažnu atveju nereikia jokių konstitucijos pataisų“, – svarstė pašnekovas.

Paklaustas apie tai, kuris dvejus metus dirbančio Seimo skandalas sudavė didžiausią smūgį institucijos reputacijai, politikas tikino, kad negalintis išskirti kurio nors vieno ir pabrėžė, kad „visas fonas devalvuoja Seimą“. „Kalbant apie konkretų (skandalą – aut. past.), tai atsisakymas analizuoti valdančiųjų, po pirmiausiai paties Ramūno Karbauskio interesus. Tai ne vienkartinis atvejis, o nuolatinė situacija“, – piktinosi E. Gentvilas.

Liberalų lyderis teigė, kad per dvejus Seimo metus nutiko ir gerų dalykų. Vienas tokių – pradėta mokesčių reforma. „Gal ši reforma nėra tobula, bet nuo naktinės mokesčių reformos nebuvo esmingai keičiama mokesčių sistema. Andriaus Kubiliaus reforma devynerius metus buvo kritikuojama, nes nebuvo nieko daroma. Žengtas žingsnis – netobulas, bet jis žengtas, ar būna iš vis tobulų?“, – svarstė pašnekovas.

A. Kubilius: „Tai parlamentarizmo dugnas“

Konservatorius Andrius Kubilius praėjusius metus vadino išskirtiniais. „Per paskutinius 28-erius metus parlamentarizmo – tai išskirtiniai metai. Tokio nedarbingo ir tokio keistai konfliktinio parlamento nesu matęs. Tenka tik apgailestauti, kad valdantieji ne tiek daug dėmesio skiria rimtiems darbams, kuriuos reikia padaryti, kiek įvairiausioms komisijoms, tyrimams, interpeliacijoms, apkaltoms ar kam tiktai nori. Šie dalykai jau nebestebina, bet tam tikra prasme tai yra parlamentarizmo dugnas“, – teigė jis.

Politikas teigė, kad iš šios situacijos reiktų pasimokyti ir ateityje į tokią parlamentarizmo krizę nepakliūti.

„Deja, tenka pasakyti, kad ten, kur valdantieji bandė daryti kokias nors reformas, iš tų bandymų nėra gerų rezultatų. Gal ketinimai ir buvo neblogi, bet rezultatai nėra kokybiški. Kalbu apie mokytojų atlyginimų pertvarką, dėl kurios vis daugiau mokytojų streikuoja. Tai rodo, kad tas išgirtasis profesionalumas, apie kurį kalbėta prieš dvejus metus ir sakyta, kad į valdžią ateina profesionalai, realiame gyvenime pasirodė diletantizmas“, – kalbėjo A. Kubilius.

Anot jo, vienu didžiausių skandalų galima laikyti LRT veiklos tyrimą. „Tai, ką mes matome, yra kvitesencija. Gal sunkiau išskirti atskirus elementus, bet stebime palaipsnį demokratijos ir žiniasklaidos standartų menkinimą. LRT tyrimas ir akivaizdžiai demonstruojamas noras politiškai užimti LRT yra vienas skandalingiausių dalykų per paskutinius dvejus metus“, – kalbėjo A. Kubilius.

Paklaustas apie Seimo darbus, kuriais būtų galima pasidžiaugti jis akcentavo, kad nepaisant demokratijos erozijos, gyvenimas Lietuvoje nesustojo.

„Lietuva stipresnė ir už valdžios klaidas, gyvenimas tęsiasi, ekonomika auga. Valdžią galima kritikuoti, bet ji nepadarė kardinalių klaidų ar nesukūrė itin didelių problemų valstybėje“, – ironizavo pašnekovas.

Vyrauja R.Karbauskio keršto politika

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius ir politologas Tomas Janeliūnas teigė, kad Seimas daug energijos švaistė mažareikšmių klausimų sprendimui.

„Šitas Seimas ypač artėjant pusiaukelei išsiskiria tuo, kad labai daug energijos skiria įvairiems tyrimams, komisijoms ir tokiems procesams, jų analizei, kuri pati savaime nėra esminis Seimo uždavinys. Mano manymu, tai kelia daug įtampos, atima nemažai energijos ir didina takoskyrą tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos. Ir nemažai bendros politinės priešpriešos ir įtampos kelia. Dalis tyrimų yra ne Seimo kompetencijos ribose“, – sakė politologas.

Jo teigimu, daugelį iškeltų klausimų galėtų atsakyti už tai specialiose tyrimų institucijose, arba ekspertiniu, akademiniu lygiu.

„Kita vertus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas iš tikrųjų buvo gana reikšmingas. Ir galėjo suteikti postūmį, bet kol kas realių sprendimų nėra, įstatymai nekeičiami“, – pastebėjo jis.

„Matome labai dviprasmišką situaciją, kada ketinimai tarsi yra geri, bet jie niekaip nevirsta į konkrečius sprendimus ar situacijos pakeitimą“, – pasakojo T.Janeliūnas.

Politologas teigė, kad vien gerus Seimo darbus, nes jie susiję su Vyriausybės veikla. Gerąja praktika T.Janeliūnas įvardijo sprendimų paieškas socialinės nelygybės mažinime, vaiko pinigų įvedimą. Taip pat – valstybės įmonių pertvarkymas, „Lietuvos geležinkelių“ reorganizavimas.

„Reikai tikėtis, kad gerų perspektyvų dar gali būti. Bet didžioji dalis energijos yra skiriama ne patiems efektyviausiems uždaviniams“, – teigė politologas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius tvirtino, kad jei šis Seimas per dvejus metus gerų darbų ir nuveikė, jie buvo padaryti tik kadencijos pradžioje.

„Seimo kelias buvo nuo palyginti pliuso ženklo į vis gilesnį minusą. Manau, kad šita valdančioji dauguma, jei jos darbe buvo sėkmių, tai jos buvo kadencijos pradžioje. Kova su alkoholizmu, „Lietuvos geležinkelių“ išvalymas, urėdijos, tai kaip ir senų projektų pabaigimas ir tik vienas originalus“, – pasakojo politikos ekspertas.

„Vėliau rezultatyvią ir vaisingą politiką pakeitė ir pradėjo vyrauti, tai ką aš vadinu R.Karbauskio pykčio ir keršto politika. Oponentų daužymas, persekiojimas, jos daugiau, nei realaus darbo. Ir komisijose, net jei ir buvo kažkokių rezultatų, politinės korupcijos ar LRT veiklos tyrime, nebuvo jokių išvadų padaryta“, – priminė politologas.

„Pastaruosius pusę metų mes matome ir dar kitą dalyką – valdančioji dauguma ryškiai gyvena rinkimų režimų. Visas mąstymas ir visi „darbai“ yra apie rinkimus. Pradedant Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno komisija (aut. p. ji tiria praėjusios finansinės krizės priežastis), ar premjero kova su kainomis“, – teigė V.Valentinavičius.

Santykiai su Konstitucija prasti

Atskiro politikos ekspertų dėmesio šios kadencijos Seimo darbas susilaukė ir dėl noro laužyti Konstituciją.

„Dar ryški tema, pastebėta nuo pat pradžių – prasti santykiai su Konstitucija. Galima pastebėti tik nuolatinį ir didėjantį pyktį su ja. Tai mes galime pamatyti Gedimino Kirkilo partijos finansavimo pataisų „prastūmimo“ bandymas, referendumo įstatymo švelninimas. Požiūris į žodžio laisvę, į LRT, taip pat antikonstituciniai dalykai. Ir čia vis labiau vyrauja Agnės Širinskienės požiūris į tai, kad viskas yra teisėta, jei R.Karbauskis labai to nori“, – ironizavo V.Valentinavičius.

Pridurdamas, kad Konstitucijos nepaisymas žlugdo politines partijas.

Panašios nuomonės laikėsi ir T.Janeliūnas. Politologas teigė, kad palaiko ekspertus, jau ne kartą sakiusius,kad su Konstitucija šiame Seime nėra elgiamasi teisingai.

„Tai tikrai nėra būdas spręsti problemas. Nepaisant partinių, ideologinių skirtumų, trumpalaikių interesų, turi būti tie saugikliai, kurie neleistų šiaip sau užsigeidus keisti teisėkūros procesą, priimti Konstitucijai prieštaraujančių sprendimų. Labai gaila, kad Seimo nariai vadovaujasi ne teisės ir teisingumo principais, o valdžios ir galios“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė politikos ekspertas T.Janeliūnas.

Chaoso lygis ir toliau augs

Kalbintų politologų lrytas.lt paklausė ir ko galima tikėtis ir kitos kelio pusės – likusių dviejų šio Seimo metų.

T.Janeliūnas sakė, kad situacija gerėti neturėtų.

„Aš tikrai nebūčiau optimistas. Nes matome, kad vis daugiau pastangų yra bandoma dėti ne į konkretų rezultatą, bet į daugumos palaikymą. Ir matėme kiek iečių laužoma visiškai smulkiam reikalui kaip Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) finansavimo klausimui spręsti. Vis didinama įtampa, o rezultatas visos visuomenės prasme yra absoliučiai niekinis“, – situaciją vertino politologas.

Jis teigė, kad artėjantys rinkimai dar labiau įkaitins situaciją.

„Tokie, pavadinčiau, tuščios pavaros sprendimai, kurie nekeičia jokių esminių sąlygų visuomenėje, bet kurie skirti palaikyti politinį procesą, tokių pastangų bus tik daugiau“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė jis.

V.Valentinavičius tam pritarė. Politologas tikėjosi, kad situaciją gal kiek pakeis rinkimų rezultatai.

„Matysime visko panašiai, tik chaoso laipsnis dar turbūt bus didesnis ir tolygiai augs. Daug kas priklausys nuo artėjančių rinkimų rezultatų. Bet aišku, kad kol nesibaigs prezidento rinkimai, rinkiminio politikavimo režimas tik dar labiau stiprės“, – tvirtino jis.

„Iš šitos valdančiosios daugumos tikėtis kažkokio pagerėjimo yra labai sunku“, – teigė V.Valentinavičius, primindamas ir faktą, kad per dvejus metus valdančiuosius paliko keli politikai.Politologo teigimu, „valdantieji tirpsta“. O ir kalbos apie Vytauto Bako pasitraukimą situacijos negerina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.