Prisijungimo prie Klaipėdos šalininkai praėjusį sekmadienį Slengiuose surengtą gyventojų apklausą laimėjo nežymiai.
Iš 500 balsavimo teisę turinčių slengiškių apklausoje nedalyvavo nė pusė – 223 žmonės.
Iš jų 122 apklaustieji pasisakė už prisijungimą prie miesto, o 101 pareiškė norą likti rajono savivaldybėje.
Dabar apklausos rezultatus per 15 dienų turėtų patvirtinti Vidaus reikalų ministerija. Vėliau, Vyriausybei parengus įstatymų pakeitimus, galutinį sprendimą dėl Slengių priklausomybės turės priimti Seimas.
Nepatenkinti gyvenimu rajone
Norinčiųjų priklausyti Klaipėdai persvara būtų buvusi gerokai didesnė, jei apklausoje būtų buvę leista dalyvauti ir mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems slengiškiams. Tokių Slengiuose gyvena keli šimtai.
Fiktyviai gyvenamąją vietą Klaipėdoje jie deklaruoja siekdami, kad vaikus priimtų uostamiesčio ugdymo įstaigos.
Greta miesto ir rajono savivaldybių administracines ribas skiriančio Palangos plento gyvenantiems rajono žmonėms Klaipėdos mokyklos ir vaikų darželiai yra ranka pasiekiami, o artimiausiose rajono ugdymo įstaigose nėra vietų arba vaikus kasdien tektų vežioti po keliolika kilometrų į kitas gyvenvietes.
Tai viena priežasčių, kodėl Slengių kaimas nori prisijungti prie miesto.
Kaimo naujakuriai teritorinių permainų panoro pasigedę didesnių rajono savivaldybės investicijų į gyvenvietės infrastruktūrą: dauguma gatvių yra neasfaltuotos, neapšviestos, palyginti su miestu, retai išvežamos buitinės atliekos.
Norinčiųjų išeiti yra daugiau
Slengiškių siekį keisti administracines savivaldybės ribas rajono valdžia mėgino stabdyti perspėdama gyventojus apie gresiančius didesnius mokesčius.
Tačiau Klaipėdos miesto vadovai kaimo gyventojus ramino, kad gyvenamosios paskirties žemės mokestis gali padidėti nežymiai, bet mokestis už vandenį ir atliekų tvarkymą išliks tas pats, o šiukšlės bus išvežamos netgi dažniau.
Klaipėdos savivaldybė taryba jau yra parengusi sprendimo projektą, kuriuo uostamiestis pritartų Slengių gyvenvietės prijungimui prie miesto.
Tačiau neabejojama, kad įkandin Slengių į Klaipėdą patrauks ir kitos anapus Palangos plento esančios rajono gyvenvietės: Mazūriškės, Ginduliai, Aukštkiemiai, Jakai, kuriose gyvena čia namus pasistatę klaipėdiečiai.
Jau keletą metų bruzda nuo plento miesto pusėje likę, bet į rajono savivaldybės teritoriją patenkantys „Žaliojo slėnio“ naujakuriai, Purmalių kaime esančios sodininkų bendrijos gyventojai.
Susitaikė su praradimu
Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada priemiesčiai bus prijungti prie miesto teritorijos: „Ten gyvenantys žmonės seniai laiko save klaipėdiečiais – dirba Klaipėdos įmonėse, naudojasi miesto institucijų paslaugomis.
Tačiau kad galėtų gydytis miesto sveikatos priežiūros įstaigose, vesti vaikus į miesto darželius ir mokyklas, jie priversti apgaudinėti save ir kitus gyvenamąją vietą deklaruodami pas Klaipėdoje gyvenančius savo artimuosius.“
Jo teigimu, prijungiamų teritorijų infrastruktūra būtų plečiama naujų miesto gyventojų papildomų pajamų mokesčių lėšomis.
Po Slengių kaimo gyventojų apklausos rankas nuleido ir anksčiau atsijungimui prieštaravusi Klaipėdos rajono valdžia – pareiškė gerbianti žmonių valią.
„Logiška yra pradėti derybas su Vyriausybe dėl visų priemiestinių rajono kaimų priskyrimo Klaipėdai.
Mūsų skaičiavimu, rajonas taip prarastų apie 20 tūkst. gyventojų ir nemažą dalį teritorijos.
Tačiau nepražūtume – liktume su maždaug 40 tūkst. gyventojų, nes dabar pagal gyventojų skaičių iš kaimiškųjų šalies savivaldybių esame treti po Vilniaus ir Kauno rajonų.
Kartu išspręstume ir rajono pavadinimo keitimą į Gargždų“, – savo nuomonę dėstė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
