Tai parodė tyrimas, atliktas pagal projektą „Kova su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis mokyklose – HOMBAT“. Jis buvo atliekamas Lietuvoje, Graikijoje ir Kipre.Vvisos šios šalys pasižymi didelėmis homofobinėmis nuostatomis visuomenėje.
Tyrimo metu buvo apklausti mokytojai, vykdyta Focus grupės tyrimas su mokyklų bendruomenėmis.
Šio tyrimo rezultatai pristatyti trečiadienį Seimo narės Aušrinės Armonaitės surengtoje spaudos konferencijoje.
LGBT bendruomenės atstovai nori Lietuvą palikti
Politikė A.Armonaitė sakė, kad patyčių temos aptarinėjamas Lietuvoje niekada nesibaigs, nes dirbti dar yra kur.
„Akivaizdu, kad gera mokykla yra ta mokykla, kurioje ne tik yra geri moksleivių pasiekimai, ne tik gerai išlaikomi egzaminai, bet ir ta, kurioje moksleivis gerai jaučiasi. Ten, kur jis gali būti savimi, kur jaučiasi saugus, gali save atskleisti“, – pasakojo politikė.
„Lietuvoje, 2018 metų duomenimis, daugiau nei 30 proc.moksleivių jaučiais vieniši, 31 proc. nepritampa, 34 proc. jaučiasi ne savo vietoje. Dar skaudesnė statistiką parodė, praėjusiais metais Lietuvos gėjų lyga yra atlikusi tyrimą, būtent LGBT moksleivių anoniminę apklausą. Ir jos rezultatai yra dar labiau šokiruojantys. Net 90 proc. moksleivių sakė, kad baigė mokyklą jie rinktųsi emigraciją, nes negalėtų saugiai savo gyvenimo tęsti Lietuvoje“, – pasakojo parlamentarė.
Politikė teigė, kad savivalda ir mokyklos bendruomenė gali stipriai pakeisti esamą situaciją. „Mokyklos vadovai yra atsakingi už tai, kas vyksta mokykloje. Savivalda tikrai ne iš visų mokyklų vadovų reikalauja šių dalykų“, – kritikavo ji.
Ji ironizavo ir kai kurių mokyklų teiginius, kad patyčių jų mokykloje nėra.
„Kai išgirsti, kad patyčių nėra, suprask, kad ko gero, problemos nemato tie žmonės. Nesakau, kad nenori matyti, bet gal priima, kad taip buvo ilgą laiką Lietuvoje, santvarkoje šalyje prieš 27 metus, ir tai yra norma. Bet mes manome kitaip“, – tvirtino politikė.
Mokyklose laužomi likimai
„Diversity Development Group“, kuri ir atliko minėtą tyrimą, vadovas dr. Karolis Žibas spaudos konferencijos dalyviams sakė, kad LGBT bendruomenė nesaugiai jaučiasi ne tik mokyklose, bet ir visoje šalyje. Tačiau tie duomenis nenustebino.
„Pastaraųjų metų tyrimai rodo, kad ne tik LGBT bendruomenė mokyklose jaučiasi nesaugiai, o apskritai LGBT bendruomenė Lietuvoje jaučiasi nesaugi. Absoliuti dauguma visuomenės nenorėtų išnuomoti būsto, dirbti kartu, gyventi kaimynystėje su LGBT asmenimis. Stebėtis, kad tokio pobūdžio nuostatos vyrauja mokykloje, ne tik iš mokinių, bet ir mokytojų, čia nėra jokio siurprizo. Visuomenės nuostatos pasimato ir mokykloje, tiek ir iš tėvų pusės“, – pasakojo K.Žibas.
Jo teigimu, atlikta mokytojų apklausa parodė, kad jų teigimų, didžiausias patyčias patiria viršsvorį turintys asmenys – 42 procentai.
„O kada mes kalbame apie homofobines ir transfobines patyčias, tai yra 25 procentai, anot mokytojų, patiria patyčias. Žinant apie tai, kad problemos yra neigiamos, o patyčios dažnai ir neatpažįstamos, tas skaičius yra didelis“, – tvirtino jis.
K.Žibas teigė, kad atskiru klausimu būtina paminėti ir mokinius, kurie neatitinka tradicinio berniuko ar mergaitės įvaizdžio. „Čia mes turime labai didelį neatpažinimą, kai kalbėjome apie šią problemą Focus grupėse tyrimuose, tokio pobūdžio patyčios jos yra nurašomos yra kitokią nuomonę. Bet ne į patyčias“, – pasakojo K.Žibas.
Jo teigimu, kol kas nėra aiškaus įrankio, kuriuo būtų galima situaciją spręsti.
„Sargas, šlavėja, budintis, rūbininkė mokyklos taip pat turi suvokti apie problemas ir apie jas drąsiai kalbėti“, – spaudos konferencijoje tvirtino jis.
„Mes kalbame apie tai, kad mokyklose yra laužomi likimai“, – apie tyrimo rezultatus kalbėjo K.Žibas.
„Kaip jaučiasi patys mokiniai? Šiandien mes matome iš LGBT bendruomenės nėra linkę atsiskleisti, dėl įvairių priežasčių. Kartais bijoma pasakyti apie save net ir mokyklos psichologui, bijant, kad ta žinutė išeis plačiau. Ir tos patyčios tada įgaus visai kitokį pagreitį. Ką teigia mokiniai, kad dauguma nė nerastų mokytojo, kuriam galėtų tai papasakoti“, – tyrimo duomenis pristatė K.Žibas.
Mokytojai siūlo keistis
Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė ir savanorių mokytoja, pasakojo, kad nors patyčias didžioji dauguma įvertina kaip opią problemą, atpažinti jas gali tikrai ne visi.
„2017 metų vertinimas parodė, kad didžioji dauguma visuomenės patyčias mato kaip aktualią problemą, tam pritarė 85 procentai apklaustųjų. Bet paklausus, kur jie tas patyčias pastebi, apie trečdalį žmonių pasakė, kad jų visai nemato niekur. Tada kyla klausimas, ar žmonės tikrai supranta, koks tai yra elgesys, ar jie supranta“, – pasakojo J.S.Jasiulionė, pridurdama, kad nėra mokyklos, kurioje nėra patyčių.
Ji papasakojo ir dėl kokių dalykų į „Vaikų liniją“ kreipiasi patyčias patiriantys mokiniai. Kartais tai būna ir mokytojų paskatinimas keistis taip, kad patyčios nustotų.
„Stebint vaikų klausimus ir pasakojimus, kuriuos adresuoja mums, mes jau nekeliam klausimų, kad patyčios yra smurtaujantis veiksmas. Čia mes susitariame. Bet tam tikros patyčių formos yra ignoruojamos ir dėmesio į jį nėra kreipiama. Jei tai fizinis smurtas, tai į tai bus sureaguota, bet jei tai žodžiai – dalis nesureaguoja mokytojų. Vaikai kartais pasakojo, kad kartais prabilę apie savo problemas suaugusiems, jie sulaukia pasiūlymo keistis patiems. Nes jei esi storas, tai kodėl tau reikia stebėtis, kad tave pravardžiuoja. Arba jei esi netradicinės seksualinės orientacijos, gal ir nėra keista, kad tyčiojasi“, – apie paauglių išsakomas problemas pasakojo psichologė.
