Mečys Laurinkus. Du klausimai kandidatams į prezidentus

Prasidėjo oficiali prezidento rinkimų kampanija. Nors pretendentai registruotis nesirikiuoja į eilę, to meto vis tiek sulauksime, net jeigu valstiečiai lauks iki paskutinės minutės.

Mečys Laurinkus.
Mečys Laurinkus.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 17, 2018, 7:15 AM, atnaujinta Nov 17, 2018, 7:24 AM

Nemanau, kad valdančiųjų delsimas skelbti savo kandidatą yra gudri taktika. Galima nujausti, jog esama rimtų vidinių partinių problemų, kurios trukdo galutinai apsispręsti. Bet ir iš jau apsisprendusių daugiau ar mažiau aišku, iš ko realiai teks rinktis. Sulauksime oficialių rinkimų debatų. Tiesa, dalį tokių debatų partijos lygiu jau girdėjome.

Daug minimų kandidatų kalba susitikimuose su rinkėjais, kai kurie jau yra pristatę visuomenei ir savo programas, deja, kol kas yra tik fragmentai, ir visumos vaizdą apie kandidatą dar sunku susidaryti.

Apie pretendentą į aukščiausią valstybės postą kaip asmenybę sunku susidaryti objektyvią nuomonę dar ir dėl to, kad, kaip teisingai pasakė politologas L.Bielinis, pas mus tebedominuoja politiko įvaizdis, vaizdinys, suvokiamas emocijomis, o ne tai, ką žmogus kalba, kokius argumentus savo idėjoms pagrįsti pateikia.

Žinoma, ne tik Lietuvoje į tokio lygio pretendentus emociškai reaguojama, gal ir nereikia „kalbančio kompiuterio“, bet norisi ne vien su ašara akyje skubėti prie balsadėžių, o ir protu suvokti, kam atiduodame valstybės ir savo likimą dar penkeriems ar dešimčiai metų.

Daug lems, kaip bus rengiami debatai. Pavyzdžiui, rinkimuose į Seimą dėl kandidatų gausos neįmanoma įsidėmėti net dešimtadalio, ką kas yra pasakęs. Dar svarbiau, ką favoritu pasirinks „televizija“, kiek dažnai dar iki oficialių debatų jis rodysis, kaip bus nušviestas ir apšviestas, kokiu tonu kalbinamas.

Manipuliacijų galimybės šiais laikais yra begalinės. Rusijoje specialiai buvo provokuojamos realios muštynės tarp V.Putino „oponentų“, nors viskas uždengta objektyvumo ir neutralumo skraiste. Gal santūriau nei kai kuriose Vakarų Europos valstybėse įvairių rinkimų kuriozų pamatysime ir Lietuvos žiniasklaidoje. Todėl rinkėjui į pagalbą turėtų ateiti politologai ir apžvalgininkai.

Šiuo metu komentarai yra daug kartų kvalifikuotesni nei A.Brazausko ar net V.Adamkaus rinkimų kampanijų laikais. Klausimų dabartiniams kandidatams į prezidentus galėtų pateikti aktyvioje veikloje nesantys patyrę politikai, pavyzdžiui, Kovo 11-osios Akto signatarai.

Man, 30 metų buvusiam politikoje ar greta jos, iš jų beveik dešimt metų rašančiam politikos klausimais, rūpi paklausti dabartinių kandidatų į prezidentus daug ko.

Visų klausimų iš karto neįmanoma ir nėra prasmės surašyti, apsiribosiu dviem įvadiniais. Įvadiniais todėl, kad jie tik iš dalies lemia būsimo valstybės vadovo veiklą.

Pirmas klausimas: kokios, kandidate, jūsų politinės pažiūros – kairė, dešinė, kairysis centras, dešinysis centras, visiškai centras, liberalas, konservatorius, lietuviškas leiboristas, jeigu vienų ir kitų mišrainė, irgi neblogai, o jeigu dar paminėsite sau artimą partiją, geriau ir norėti negalima? Bet, kaip dainoje sakoma, „tik vieno prašau“, nesakykite, kad jūs visų žmonių prezidentas.

Klausiu todėl, nes iš šiuo metu minimų kandidatų tik P.Auštrevičius yra pasakęs, kad jis liberalas, o N.Puteikis nurodė priklausąs Centro partijai, nors iš kalbų, regis, su centrizmu nieko bendra neturi. I.Šimonytė – artima TS-LKD, bet ne partijos narė. Kodėl? Kad neprarastų galimybės, jeigu ką, atsiriboti? Ką tokia gudrybė sako apie asmenybę? A.Maldeikienė – „mišri“. G.Nausėda – „visų“. V.Mazuronis – nusišluostęs kojas į R.Paksą, dabar niekieno. A.Juozaitis – tautos. Vis šis tas, nes ne visi Lietuvos gyventojai nori būti tauta.

O kokia prezidentų pažiūrų paletė atkūrus nepriklausomybę? A.Brazauskas iš pradžių buvo už pagerintą socializmą, metams bėgant – slaptas krikščionis demokratas. V.Adamkus – liberalas (L.Donskio patikslinimu – tikras liberalas), R.Paksas – iš pradžių konservatorius, vėliau – liberalas tautininkas, visą likusį laiką iki šių dienų – „nuskriaustas“ Paksas.

D.Grybauskaitė politinėje jaunystėje – už pagerintą socializmą (disertacija), vėliau – liberalė, konservatorė, vėl liberalė (korespondencija su E.Masiuliu), pagaliau – „aš nė prie ko“. Visada, ypač praktikoje, prieš socialdemokratus.

D.Grybauskaitės prezidentavimo metu pradėjo plėtotis „techninės“ vyriausybės idėja. Rinkimus laimi lyg ir nuspėjamų politinių pažiūrų grupė, bet Vyriausybėje dirba pakviesti specialistai be pažiūrų. Kaip įmanoma, pavyzdžiui, socialinėje srityje, imtis reformų be pasaulėžiūrinės politinės (liberalizmas, socializmas) koncepcijos?

Lietuvos visuomenė tikinama, kad egzistuoja universalūs socialinės politikos dėsniai ir yra specialistai, kurie juos išmano. Tik politikai, esantys „prie lovio“, jų neįsileidžiantys į Vyriausybę. Kaip jau minėta, politinės pažiūros tik iš dalies turi įtakos prezidentinei veiklai, nes ją nulemia nacionaliniai interesai ir net elementarus išskaičiavimas (naudinga – nenaudinga), tačiau prezidento asmenybei pažinti politinės pažiūros yra reikšminga sudedamoji dalis.

Antras įvadinis klausimas kandidatams: kaip vertinate D.Grybauskaitės prezidentavimo metus? Ne tik JAV, bet ir kitose valstybėse, kur prezidentą renka gyventojai, rinkimų kampanijos buvusios politikos vertinimu ir prasideda.

Lietuvoje prezidentas neturi opozicijos, žmogus, einantis šias aukštas pareigas, žiniasklaidoje taip pat retai kritikuojamas. Per praėjusius prezidento rinkimus tik pretendentas į šalies vadovo postą A.Zuokas yra pasakęs keletą kritinių frazių D.Grybauskaitės politikos atžvilgiu.

Kandidatai būna santūrūs nueinančio prezidento atžvilgiu dėl dviejų priežasčių. Pirma: Lietuvoje laikomasi užsienio politikos tęstinumo tradicijos, o to garantas ir turįs būti prezidentas. Antra: prezidento (-ės) nuomonė, nebūtinai atvirai išsakyta, gali kandidatui tapti lemiama jo karjeroje.

O kritikuojančiam prezidentę gali iškilti klausimas: ar verta rinkti parašus?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.