Pastarosiomis dienomis šimtai nuteistųjų įkalinimo įstaigose paskelbė bado akciją, dešimtys kalinių Vilniaus apygardos teisme aiškinasi dėl pataisos namuose rengtų žiaurių egzekucijų.
Bet užuot sprendę, kaip išvengti protestų ir muštynių, Seimo nariai praėjusią savaitę priėmė Amnestijos įstatymą ir nutarė išleisti į laisvę kelis šimtus kalinių.
– Kokia jūsų nuomonė apie Amnestijos įstatymą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Vilniaus universiteto docento, Lietuvos kriminologų asociacijos vadovo Gintauto Sakalausko.
– Man visiškai neaiški įstatymo prasmė. Amnestija galės pasinaudoti labai menka kategorija asmenų, ir net tiems, kurie atitinka nurodytus reikalavimus, yra numatyta begalė išimčių. Todėl ir kyla klausimas – kam viso to reikia?
– Vienas šį įstatymą siūliusių politikų motyvų – per didelis kalinių skaičius.
– Tokia amnestija jo tikrai nesumažins. 2000 metais buvo paskelbta didelė amnestija, nes kalinių skaičius buvo didžiulis ir jį reikėjo mažinti.
Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje yra daug problemų, todėl Seimas turėtų galvoti, ką pakeisti, kad ji geriau veiktų, o ne kokia nors proga paleisti 200 nuteistųjų. Vietoj rimtų ir reikalingų permainų imamasi vienadienių akcijų.
– Valdantieji aiškino, kad amnestija suteikiama popiežiaus vizito ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Ar kitose valstybėse kaliniai įvairiomis progomis irgi išleidžiami į laisvę?
– Amnestija įvairiomis progomis būdavo taikoma anksčiau, tačiau tai jau atgyvenęs dalykas. Prancūzai ilgą laiką skelbdavo amnestiją liepos 14-ąją – Bastilijos paėmimo dieną, tačiau dabar to atsisakė.
Pastaraisiais metais Europa labai aiškiai suvokė, kad tai nėra tinkama priemonė. Tai – lyg valstybės ar parlamento galios demonstravimas, kuris iškreipia visą teisėsaugos darbą.
Visos institucijos dirba: prokuratūra pateikia kaltinimus, siūlo bausmes, teismai bausmes paskiria, o įkalinimo įstaigos jas vykdo. Turime reguliarų mechanizmą, kuris geriau ar blogiau veikia. Bet štai ateina kokia nors proga ir kas nors pareiškia, kad viską reikėjo nuspręsti kitaip. Tai nepagarba teisėsaugos institucijoms.
Seniai žinoma, kad trumpos intervencijos, nekeičiant pačios sistemos, neduoda jokių rezultatų. Po to viskas vėl grįžta į tas pačias vėžes.
– Ar, jūsų nuomone, amnestija visiškai nereikalinga?
– Vakarų šalys laikosi nuomonės, kad amnestija sukelia didžiulį neteisingumo jausmą. Gana savavališkai ji pritaikoma tik daliai asmenų, o kiti jaučiasi diskriminuojami.
Paprastas pavyzdys: dėl smurto artimoje aplinkoje areštu arba laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims bus taikoma amnestija, o jei teismas jiems skyrė laisvės apribojimą arba viešųjų darbų – jau ne.
Tokį neteisingumą pajustų ir daugybė už kitokius nusikaltimus nuteistų asmenų, apie kuriuos šiame įstatyme nekalbama.
– Net keliuose šio įstatymo straipsniuose minimos nėščios moterys. Taip siekiama palengvinti jų dalią?
– Taip teigiama, tačiau tai yra netiesa. Spėju, kad šiuo metu nelaisvėje yra apie 20 moterų, kurios laukiasi arba įkalinimo įstaigose augina vaikus.
Bet taikoma daugybė išimčių – negalima išleisti nuteistų už narkotikus, už sunkius smurtinius nusikaltimus. Vadinasi, vienos moterys išeis į laisvę, kitos ne.
Amnestija iškreipia visą bausmių atlikimo sistemą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkstančių asmenų, kuriems taikomos arba bus pritaikytos bausmės, todėl kils klausimas, kodėl įstatymas palies tik kai kuriuos jų.
– Pritaikius amnestiją į laisvę išėję nuteistieji dar bus prižiūrimi pareigūnų.
– Įstatyme numatyta, kad jie turi būti stebimi dar metus. Vadinasi, Probacijos tarnybų sąrašas pasipildys dar maždaug 200 asmenų.
O ką su paleistaisiais daryti? Kai nuteistajam skiriamas lygtinis paleidimas, įsipareigojimus ir draudimus jam nustato teismas.
Įstatyme nurodyta tik tai, kad amnestuotieji bus nukreipti į Probacijos tarnybą.
Kitas klausimas – kaip reaguos patys nuteistieji. Kai prieš keletą metų buvo smarkiai sugriežtintas Probacijos įstatymas, užtenka padaryti keletą smulkių pažeidimų, kad žmogus vėl sugrįžtų į įkalinimo įstaigą. Manau, dalis nuteistųjų tikrai pagalvos, ar verta jiems išeiti į laisvę pirma laiko ir už kelis administracinės teisės pažeidimus būti sugrąžintiems atgal.
Gal geriau atlikti bausmę iki galo ir tuomet laisvai gyventi.
