Būtent taip nelinksmai belieka juokauti, kai dėl karinio lėktuvo „Spartan“ gedimų prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį neišskrido į Latvijos valstybės šimtmečio šventę Rygoje, o premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį įstrigo Briuselyje.
Ironiška ir tai, kad premjeras buvo nuvykęs pas NATO generalinį sekretorių J.Stoltenbergą. Gendantis lėktuvas – geriausias įrodymas, kad Lietuvai verkiant reikia Aljanso pagalbos.
Juokai juokais, tačiau ore kybo rimtas klausimas: o kas, jeigu šis lėktuvas sugestų ne prieš skrydį, bet jau pakilęs?
Vis dosniau finansuojamos krašto apsaugos sistemos vadovas R.Karoblis antradienį paskelbė, jog Lietuvos turimų „Spartan“ lėktuvų gedimai atitinka technines normas.
Bet ministro čia pat būtų galima paklausti: jei du gedimai per dvi dienas yra „techninė norma“, ar tokia norma būtų ir, pavyzdžiui, trečias gedimas trečią dieną susiruošus skristi Seimo pirmininkui?
Kad ir kaip žiūrėsi, tokia padėtis – valstybės gėda. Kaip iki to nusirista? Prie šio nusiritimo itin prisidėjo ir pati D.Gryauskaitė. Ji dar pirmosios kadencijos metu blokavo tuometės kairiųjų Vyriausybės pradėtas specialaus vyriausybinio lėktuvo pirkimo procedūras paskelbusi, jog tai – nepateisinamas išlaidavimas.
Šitaip prezidentė pareiškė po to, kai demonstratyviai pasiskraidė pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“ reisu į Londoną, kur dalyvavo buvusios Didžiosios Britanijos premjerės M.Thatcher laidotuvėse. Taip ji pliekė kitus net už tai, jeigu jie rinkosi brangesnius skrydžius nei patys pigiausi.
Tačiau didžiausias šios istorijos perliukas – tai, kad būtent pati D.Grybauskaitė ir buvo paraginusi Vyriausybę įsigyti specialų lėktuvą, nes kaip tik tuo metu buvo padidintas finansavimas krašto apsaugai. Tiktai tada ji tai padarė už uždarų durų.
Suprantama, po tokių pokštų valdantieji jau bijojo net pagalvoti apie orlaivį.
Užtat antradienį premjeras S.Skvernelis tiesiai išrėžė, kad Lietuvai vis dėlto reikia įsigyti daugiafunkcį lėktuvą, – jį turėti šaliai yra tiesiog būtinybė.
Pažiūrėsime, ar tos drąsos neišgarins kasdien vis kaitresnė artėjančių prezidento, savivaldos ir Europarlamento rinkimų saulė.
Grįžtant prie žlugusios D.Grybauskaitės kelionės į Rygą būtina paklausti ir štai ko: kodėl taupioji prezidentė susirengė ten skristi? Juk automobilių kortežo kelionė būtų kainavusi keliolika kartų pigiau nei šis skrydis.
Gal Lietuvos vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė norėjo atrodyti šauniau nusileisdama ant Latvijos žemės nuo karinio lėktuvo trapo, o ne išlipdama iš automobilio?
Bet kodėl sugedus „Spartan“ prezidentė su visa palyda nešoko į automobilius ir per pustrečios valandos nenurūko į Rygą?
Juk Prezidentūros aiškinimai, kad šalies vadovė vis viena nebūtų spėjusi į pirmuosius oficialius renginius, o pasienyje būtų laukusios neva sudėtingos procedūros, neverti nė sudilusio skatiko.
Būtų nukentėjęs protokolinis orumas, jeigu smarkiai pavėlavusi prezidentė būtų tarsi pati besiprašanti dalyvauti kokiame nors renginyje? Šis argumentas neįtikina. Juk vyko ne šiaip kokios nors tolimos šalies, o Latvijos šimtmečio šventė, taigi toks neformalumas būtų buvęs ne tik suprantamas, bet ir sutiktas su dėkingumu.
Natūralu, kad prezidentės poelgiu stebėjosi ir kone visi pretendentai į D.Grybauskaitės įpėdinius. Aišku, nuostaba ir pasipiktinimas gali būti grįstas ir savais išskaičiavimais, juolab kad tikrovėje Lietuvos ir Latvijos santykiai – labai toli nuo „dviejų sesių“ idealo, kuris piešiamas kai kurių politikų kalbose.
Kad ir kaip būtų, D.Grybauskaitės poelgis sunkiai pateisinamas. Susidaro įspūdis, kad prezidentei tie santykiai apskritai nelabai rūpi, kaip ir Latvija.
Juk jeigu tai būtų buvęs toks renginys, kuriame būtų susibūrusi pasaulio lyderių grietinėlė su esą geriausiu jos draugu JAV vadovu D.Trumpu, o visa tai nušvietusi pasaulinė žiniasklaida, galima neabejoti, kad D.Grybauskaitė pati būtų ten net ne dviračiu numynusi, o nuskraidinta ant apsaugininkų rankų.
Net plika akimi matyti, kad pastaruoju metu prezidentei jau darosi ankšta Lietuvoje, todėl ji bando grįsti tolesnį savo kelią kur nors aukštyn. O kas, palyginti su tomis ambicijomis, yra Latvijos šimtmetis? Tas pat kas ir Estijos šimtmetis, į kurį šią istoriškai gražią vasarą D.Grybauskaitė nenuskrido neva dėl prastų oro sąlygų.
Tiesa, gerai prezidentę pažįstantis politologas L.Bielinis rado paprastesnį jos poelgio paaiškinimą: patrypčiojusi oro uoste ir išgirdusi, kad lėktuvas nebus sutaisytas, D.Grybauskaitė greičiausiai tiesiog susierzinusi numojo į viską ranka – tai įprasta jos ūmiam būdui.
Šis sprendimas dėl Latvijos, padiktuotas emocijų, – toli gražu ne pirmas ir gal net ryškiausias pavyzdys, rodantis, kaip šalies užsienio politika gali tapti vieno asmens ambicijų ar paprasčiausių kaprizų įkaite.
O tai – didesnė valstybės problema nei vienas ar keli lėktuvai.
