Pastarajam teko garsiai suabejoti, ar iš aptvaro neteks vyti kelių budrumą praradusių savo avelių, kurios susidėjo su į vilko kailį įlindusiu valstiečiu M.Puidoku.
Po įvykių Kaune kilus naujai populizmo ir pykčio dėl atimamų vaikų bangai, pakriko ir konservatorių gretos – trys frakcijos nariai suraitė parašus po M.Puidoko parengtomis įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sušvelninti smurto prieš vaikus sąvokas.
Dvi iš dešiniųjų savo parašus suskubo atšaukti, bet R.Dagys – ne. Griežti konservatorių piemens oliavimai jam nė motais – politikas pareiškė, kad nevykdys partijos prezidiumo sprendimo ir savo parašo neišsižadės.
Negana to, R.Dagys žada palaikyti nežymų smurtą prieš vaikus leidžiančias įstatymo pataisas ir tikisi, kad partijos kolegos gerbs kitokią nuomonę.
Nežinia, kuo tai baigsis, bet sumaištis opozicijos ganyklose jau džiugina R.Karbauskį. Kaip ir buvo galima tikėtis, jis nepraleido progos nusistebėti nedemokratišku G.Landsbergio elgesiu – esą nesuprantama, kodėl konservatorių vadovas taip griežtai bara nuo bandos nuklydusius frakcijos kolegas.
Jei tikėtume R.Karbauskiu, valstiečių kieme demokratijos šventės gerokai dažnesnės nei pas jų pagrindinius oponentus.
Išties valstiečių vadovo parašo po naujas audras keliančiu projektu nėra, bet politikas įsitikinęs, kad diskusijos būtinos – esą neseniai vieningai priimtos įstatymo pataisos turi spragų, kurių anksčiau nebuvo matyti.
Tariamą nuomonių įvairovę valdančiųjų stovykloje, ko gero, iliustruoja ir A.Širinskienės padėjėjos S.Fernendez Montojo pavyzdys. Seimo narė prieš metus kartu su dar 100 parlamentarų balsavo už dabar keiksnojamą tvarką, o dabar jos padėjėja – viena protesto mitingo prie Seimo organizatorių.
A.Širinskienė atkirto nesidominti, kuo laisvalaikiu užsiima jos padėjėja, ir už kitokią nuomonę žmonių iš darbo nemeta. Tuo esą valstiečiai ir skiriasi nuo konservatorių.
Bet sunku patikėti, kad A.Širinskienei nebūtų malonu svetimomis rankomis suvesti sąskaitų su valstiečius išdavusia D.Šakaliene, kurią prie Seimo vykusio mitingo metu minia praėjusį sekmadienį pliekė labiausiai ir net reikalavo jos apkaltos.
Esą ši politikė pernelyg entuziastingai pernai stūmė vadinamąją Matuko reformą, kurią dabar diskredituoja skandalai.
Kad ir kaip būtų, akivaizdu ir tai, kad bet koks smurtas prieš vaikus Lietuvoje tebėra ypač opi problema ir trypčiojant situacijos nepakeisi. O Seimas, regis, linkęs rinktis būtent tokį problemų sprendimo kelią.
Tai, ką dabar siūlo valstietis M.Puidokas, konservatorius R.Dagys ir dar pusšimtis įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų, yra net ne žingsnis, o šuolis atgal. Tai tvirtina ir su smurtu prieš vaikus kasdien susiduriantys specialistai.
Antai visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė R.Dičpetrienė vakar perspėjo, kad įstatymu įtvirtintas leidimas vaikui sukelti nežymų skausmą atveria begalinę erdvę įvairioms interpretacijoms.
Tuo metu D.Šakalienė mano, kad naujai įregistruoti siūlymai Lietuvą nublokštų į dar blogesnę situaciją nei ta, kuri buvo iki Matuko tragedijos: „Prieš vaikus būtų įteisintas toks smurto lygis, kokio mūsų įstatymuose dar nėra buvę. Siūlymai primena viduramžiais Airijos vienuolynų mokyklose taikytą tvarką, kai vaikai buvo talžomi lazdomis, kad jų sielos nepatektų į pragarą.“
Valstietis M.Puidokas – kitokios nuomonės, jis baisisi dabartine tvarka, kuri esą gerokai atitrūkusi nuo šalies realybės.
Šis politikas irgi mato spragų, kurios esą sukuria terpę įstatymo sąvokas interpretuoti savaip vaikus mylinčių šeimų nenaudai.
„Pliaukštelėti vaikui negalima. Tai – nusižengimas. Bet už tokį neleistiną veiksmą tėvams turi būti taikoma proporcinga bausmė“, – dėsto M.Puidokas ir klausia, kodėl išgėręs vairuotojas neteisiamas už pasikėsinimą nužudyti.
M.Puidoko nuomone, vaiko atskyrimas nuo tėvų turi būti kraštutinė priemonė. Atrodo, to neginčija niekas.
Beje, ir viena, ir kita pusė sutaria, kad klaidų įgyvendinant reformą neišvengta.
Tai pripažįsta ir už pertvarką atsakingas socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.
Jis kategoriškai nesutinka, kad reikėtų keisti smurto prieš vaikus sąvoką, bet abejoja, ar valstybė taiko proporcingas priemones užkardant smurtą.
Ministro aiškinimu, problemų sukėlė ir nepakankamai griežtas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti vadinamąjį antrąjį grėsmės lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Šią tvarką politikas siūlo keisti.
L.Kukuraitis ragina visus susitelkti bendram darbui, bet pats iš posto neketina trauktis.
Tik ar įmanoma suderinti šiuos abu dalykus?
Mat visiems gera linkintį, bet situacijos aiškiai nevaldantį ministrą kritikuoja ne tik reformos kritikai, bet ir jos šalininkai.
Dėl ministro likimo kol kas tyli tik demokratija valstiečių gretose besidžiaugiantis R.Karbauskis. Kažin ar demokratijos šventė valstiečių ganykloje neužsibaigs, jei L.Kukuraičio galvos ims reikalauti ir čia ganomos avelės?
