Koncernas ir tyrimo išvadose minimi keli asmenys kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą ir pateikė VSD bei jo vadovui D.Jauniškiui 820 tūkst. eurų ieškinį už šiurkštų asmenų nekaltumo prezumpcijos pažeidimą ir savivalę paviešinant žvalgybos duomenis.
Rimtos „MG Baltic“ bėdos su teisėsauga prasidėjo 2016 metų gegužę, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba per kratą Liberalų sąjūdžio vadovo E.Masiulio namuose aptiko 106 tūkst. eurų gėrimų dėžutėje ir sulaikė ne tik jį, bet ir šio koncerno viceprezidentą R.Kurlianskį, įtarus, kad jis galbūt perdavė kyšį politikui.
Kitas smūgis koncernui buvo suduotas per NSGK tyrimą, kurio išvadas Seimas patvirtino prieš pusmetį. „MG Baltic“ visuomenės akyse tapo savotišku verslo įtakos politikams, net valstybės užvaldymo simboliu. Todėl gali atrodyti, kad koncernas, skųsdamas VSD ir jo vadovą, mėgina gintis naudodamas puolimo taktiką.
Tačiau kad ir kaip būtų vertinami „MG Baltic“ siekiai, ši byla gali tapti svarbiu teisiniu precedentu nubrėžiant ribas, kurių neturi teisės peržengti ne tik VSD, bet ir kitos specialiosios tarnybos.
Žinoma, gali kilti ir klausimas, kodėl tik dabar koncernas kreipėsi į teismą reikalaudamas atlyginti žalą. Bet tai jau ne pirmas „MG Baltic“ mėginimas bylinėtis su VSD.
Anksčiau ieškinį pateikė tiktai koncernas kaip juridinis asmuo ir reikalavo paneigti VSD Seimui pateiktos informacijos teiginius apie „MG Baltic“ korupcinę įtaką politikams.
Bet apylinkės ir apygardos teismai atsisakė priimti ieškinį remdamiesi tuo, kad žvalgybinė informacija negali būti teisminio ginčo objektas.
Dabar šie sprendimai apskųsti Aukščiausiajam teismui (AT). Jis kitą mėnesį turi nuspręsti, ar tenkinti „MG Baltic“ skundą.
Bet „MG Baltic“, nelaukdamas skundo nagrinėjimo baigties, kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą jau su nauju ieškiniu, kuriame ieškovais tapo ne tik koncernas, bet ir jo prezidentas D.Mockus, jame dirbantis buvęs prokuroras R.Jancevičius, LNK televizijos vadovė Z.Sarakienė, advokatai R.Raulynaitis ir I.Žemkauskienė.
Naujas ieškinys – svarbus „MG Baltic“ teisminio bylinėjimosi posūkis, rodantis, kad į šį procesą įsitraukę fiziniai asmenys. Jei Lietuvos teismų sprendimai jų netenkins, ko gero, bus kreipiamasi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT).
Mat koncernas, kaip pelno siekianti įmonė, negalėjo skųstis šiam teismui, o privačių asmenų skundui atveriamas kelias į EŽTT.
Nepalankus šio teismo sprendimas jau verstų persvarstyti teisminę praktiką Lietuvoje ir net keisti įstatymus.
Todėl tokios bylos reikšmė gerokai pranoksta konkretų koncerno atvejį.
Antai su VSD jau kuris laikas mėgina bylinėtis ir buvęs Seimo kontrolierius, dviejų Vyriausybių ministras R.Šukys, kuris minimas saugumiečių įrašytuose kitų asmenų pokalbiuose.
Nors jokie jo veiksmai neužfiksuoti, vis vien daroma išvada, kad jį protegavo „MG Baltic“.
Dėmė ant politiko munduro buvo užtėkšta, tačiau niekas neskuba jos nuvalyti.
Negana to, VSD, atrodo, susipainiojo tarp liberalų partijų ir neskyrė, kad R.Šukys tuo metu buvo ne „MG Baltic“ remiamo Liberalų sąjūdžio, o jam oponavusios Liberalų ir centro sąjungos atstovas.
Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti R.Šukio ieškinius, bet jis kreipėsi į aukštesnių instancijų teismus ir šie sprendimai buvo panaikinti.
Dabar jau turės vykti teisminis nagrinėjimas.
Kai teismams nurodyta nagrinėti ieškinius VSD, galima laukti, kad jų gerokai padaugės, o tai leis patikrinti specialiųjų tarnybų veiklos teisėtumą.
Demokratinėse šalyse akylai stebima tokių tarnybų veikla, ypač kai dėl terorizmo grėsmės jos įgijo daugiau galių.
Ginant visuomenę ir nuo vidaus, ir nuo išorės grėsmių labai svarbu, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės ir nusižengiama demokratijos principams. Tai taikytina ir Lietuvai.
„MG Baltic“ ieškinys irgi kelia klausimą, ar gali specialiosios tarnybos daugiau kaip dešimtmetį klausytis privačių pokalbių ir vėliau juos paskelbti visuomenei.
Juk EŽTT nurodo, kad žvalgybos veiksmai prieš asmenis gali būti tik laikini.
Galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nebeliko ankstesnės griežtos sąlygos, kad surinkta informacija, jeigu nėra panaudota baudžiamosiose bylose, turi būti sunaikinta.
VSD pateikė NSGK trylika metų rinktą informaciją, ir ji dar buvo paviešinta.
Ar tokia praktika nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, žmogaus teisių ir yra leistina demokratinėje valstybėje, gali tekti įvertinti ir Konstituciniam teismui.
Masinis žmonių sekimas, informacijos, rinktos metų metus slapta klausantis pokalbių, neterminuotas laikymas ir vėliau, pasitaikius progai, paviešinimas vargu ar suderinamas su teisinės valstybės principais.
