„Modelis taip pat padėjo apibrėžti mokytojų darbus, kurie anksčiau nebuvo apibrėžti, bei gauti apmokėjimą už juos. Kaip ir padėjo išvengti situacijos, buvusios prieš metus, kai dėl mokinių skaičiaus mažėjimo net 29 proc. susidarė su atlyginimų mažėjimu“, – Seime kalbėjo ministras pirmininkas.
Paklaustas, ar sąžininga, kad už sumaištį Švietimo ir mokslo ministerijoje bei mokyklose sukėlusią reformą turi atsakyti tik švietimo ir mokslo ministrė, premjeras aiškino, kad ši reforma neturi autorystės ir yra dalis Vyriausybės vykdomos programos, už kurią atsakomybė tenka visiems – nuo ministro iki premjero.
S. Skvernelio teigimu, Seimo narių palaikymas priimant šitą naują apmokėjimo modelį taip pat buvo labai svarbus. Šiai reformai pritarė 71 parlamentaras.
„Buvo atliepta į mokytojų ir mokinių bendruomenių lūkestį, kad bendruomenės yra subrendusios, pasirengusios tartis ir savarankiškai priimti daug sprendimų. Socialiniam dialogui buvo palikta laisvės. Tačiau ne visos mokyklos susitvarkė su tuo iššūkiu ir dabar prašo, kad būtų daugiau reglamentavimo kaip anksčiau“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Premjero teigimu, švietimo ir mokslo ministrė yra sutarusi su profesinėmis sąjungomis, su kuriomis yra pasirašytas kolektyvinis susitarimas, dėl modelio taisymų ir patobulinimų, kurie turėtų išpildyti šiuo metu esamus mokytojų lūkesčius dėl darbo apmokėjimo tvarkos.
