Valstiečių valdžiai jau užkliuvo ir odontologai

Negeroves atskleidę Odontologų rūmai sulaukė sveikatos politikų kirčių. Sveikatos apsaugos ministerija, Akreditavimo tarnyba ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas ruošia dar vieną akibrokštą medikų bendruomenei.

 Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos užmojai sukėlė nerimo gydytojams.
 Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos užmojai sukėlė nerimo gydytojams.
 A.Gerliakienė: „Būtina suvienyti valstybinių struktūrų ir Odontologų rūmų pajėgas.“
 A.Gerliakienė: „Būtina suvienyti valstybinių struktūrų ir Odontologų rūmų pajėgas.“
 Kukliai įsikūrusių Odontologų rūmų veikla gerai vertinama tarptautiniu mastu.
 Kukliai įsikūrusių Odontologų rūmų veikla gerai vertinama tarptautiniu mastu.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 12, 2018, 7:59 AM, atnaujinta Dec 12, 2018, 7:59 AM

Siūlomas Odontologijos praktikos įstatymo naujas projektas – kaip laiko mašina, kuri nublokš visus į praeitį. Taip šalies medikai įvertino valdžios užmojus perimti Odontologų rūmų įgaliojimus teikti licencijas.

Už licencijų išdavimą Odontologų rūmai kasmet surenka apie 12 tūkst. eurų. Tai – menkos įplaukos biudžetui, tačiau tai naudinga Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Skaičiuojama, kad įsigaliojus naujam teisės aktui valstybę prislėgtų milijono eurų našta per metus.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai užkliuvo ir kasmetinis nario mokestis, kurį moka gydytojai, dantų technikai, gydytojų asistentai ir burnos higienistai.

Nario mokestis ir mokesčiai už licencijavimą yra įplaukos, kurias gauna Odontologų rūmai, šiuo metu valstybei nekainuojantys nė euro.

Netekusi įplaukų ši nevyriausybinė organizacija, kuriai deleguotos valstybės funkcijos, žlugtų.

Odontologų rūmai užtikrina teikiamų paslaugų kokybę, prižiūri kvalifikacijos kėlimo procesus, o tai negali garantuoti Akreditavimo tarnyba.

Be to, teisininkų teigimu, priėmus tokį įstatymą Odontologų rūmai galėtų reikalauti valstybės kompensacijos už investuotas lėšas, taip pat infrastruktūrą, kuri susijusi su jų veikla.

Taikė naujus standartus

Sveikatos apsaugos ministerija neseniai pažėrė priekaištų dėl pernelyg didelių odontologijos paslaugų kainų ir nepakankamo prieinamumo kai kuriuose šalies rajonuose.

Reaguodami į kritiką Odontologų rūmai išplatino pranešimą, kad valstybei kištis į kainų reguliavimą draudžia Konkurencijos tarnyba, o verčiant jaunus gydytojus po studijų dirbti provincijoje yra pažeidžiama asmens judėjimo laisvė.

Vilnietė gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė apgailestavo, kad politikai neįvertino to, kiek daug nuveikė šalies odontologus vienijanti organizacija.

Iki 2004 metų odontologai gaudavo licencijas Akreditavimo tarnyboje, tai buvo blogi laikai medikams, nes jų reikalus spręsdavo menkai ką išmanantys valdininkai. Konfliktai baigėsi tik įsteigus nepriklausomą gydytojų organizaciją.

Odontologų bendruomenė ėmė taikyti tarptautinius gydymo standartus Lietuvoje, daug prisidėjo prie specialistų rengimo ir tobulinimo, pradėjo taikyti etikos kodeksą.

„Dabar visa tai nubraukiama, nes siekiama sužlugdyti Odontologų rūmus“, – įsitikinusi gydytoja A.Gerliakienė.

Sulaukė paramos iš užsienio

Neseniai Europos odontologų taryba (CED) išplatino laišką prezidentei, Seimo pirmininkui, premjerui, sveikatos apsaugos bei vidaus reikalų ministrams, išreikšdama tikėjimą, kad Lietuvoje išliks odontologų savivalda.

Tokios užsienio paramos prireikė mūsų šalies odontologams, nes valstybinio sektoriaus nenoras bendradarbiauti, dialogo vengimas, slapukavimas priimant vienpusius sprendimus tęsiasi ne vienus metus.

Beje, Valstybės kontrolės išvadoje pažymima, kad Odontologų rūmai yra tinkamai savireguliacijos procesus atliekanti savivalda. Odontologų savivalda veikia faktiškai visose Europos šalyse, taigi tokios institucijos naikinimas Lietuvoje būtų žingsnis atgal ir smūgis demokratijai.

Odontologų rūmų veiklą gerai vertina tarptautinės organizacijos, o Lietuvos gydytojai odontologai Algirdas Puišys, Simonas Grybauskas, Dalia Latkauskienė, Gintaras Juodžbalys, Tomas Linkevičius ir daugelis kitų yra pripažinti pasaulyje mokslininkai.

Šie specialistai skaito pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, dalyvauja įvairiose šalyse vykdomų mokslinių tyrinėjimų programose, negana to, dažnai patys finansuoja savo mokslinę veiklą.

Tačiau nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje odontologo profesija yra tarsi podukra.

Pagal 2018 metais pasirašytą šakinę sutartį, gydytojo odontologo pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis valstybinėje gydymo įstaigoje siekia vos 80 proc. gydytojo atlyginimo.

Pripažinimas – ir tarptautinis

– Jeigu 12 tūkstančių eurų, surenkamų už odontologų licencijas, atitektų valstybės biudžetui, gal tai nebūtų blogai? – paklausiau gydytojos odontologės A.Gerliakienės.

– Tai lašas jūroje, nes sveikatos apsaugos sistema turi kur kas daugiau bėdų – trūksta pinigų didinti paslaugų įkainius, kelti atlyginimus.

Perėmusi licencijavimo naštą valstybė šiam tikslui turėtų iš biudžeto skirti bent milijoną eurų. Šiuo metu tai vykdoma Odontologų rūmų narių mokesčių lėšomis ir valstybei nieko nekainuoja.

Profesiniai pasiekimai ir Lietuvos mokslininkų pripažinimas tarptautinėje bendruomenėje rodo, kad Odontologų rūmai yra gerai veikianti organizacija. Jos negalima naikinti.

Investicijos į odontologų kvalifikacijos kėlimą Lietuvoje yra labai didelės, sakyčiau, astronominės. Mes tuo didžiuojamės, tačiau tai pasiekta be valdžios pagalbos.

Kiekvienas odontologas gali Lietuvoje mokytis operuoti, taikyti naujas gydymo metodikas, implantavimo procedūras. Šiuo požiūriu nesame atsilikę, nežinau kitos šalies pasaulyje, kur per tokį trumpą laiką būtų pasiekta tiek, kiek Lietuvoje.

– Tačiau dalis žmonių skundžiasi, kad odontologų paslaugos jau neįperkamos. Ar gali valstybė tai reguliuoti?

– Jei bus kišamasi į kainodarą, tai atsilieps ir paslaugų kokybei. Kadangi dirbu tiek valstybinėje, tiek privačioje struktūroje, galiu palyginti, kas atsitinka, kai reikia naujų investicijų.

Valdiškose ligoninėse turi būti organizuojami viešieji pirkimai, o tada orientuojamasi į siūlomą pigiausią prekę, todėl kokybės reikalavimai pasidaro nesvarbūs.

Gaila, kad valdžios atstovai nesuvokia, kokios yra odontologų paslaugų sudedamosios dalys, kiek kainuoja patalpos, medicinos įranga, instrumentai, medžiagos, kokie kvalifikacijos kėlimo kursų įkainiai, administravimo išlaidos, personalo išlaikymas, mokesčiai.

Privačiai dirbančiam odontologui už visa tai reikia mokėti. Tačiau man neteko girdėti apie bankrutuojančias privačias klinikas ar kabinetus.

Tuo metu valstybinių įstaigų likimas kartais būna kur kas liūdnesnis.

Net gaudamos biudžeto paramą, Europos Sąjungos fondų finansavimą ir taikydamos aukštesnius įkainius už odontologinį gydymą nei privačios valstybinės įstaigos dažnai nesugeba išsilaikyti, vadinasi, valstybei tai pernelyg didelė našta.

Būtina suvienyti pajėgas

– Kokią siūlote išeitį?

– Būtina suvienyti valstybinių struktūrų ir Odontologų rūmų pajėgas. Juk didelės kainos, kaip ir kitose sveikatos apsaugos srityse, yra už sudėtingas procedūras – dantų kanalų gydymą, implantavimą ir protezavimą.

Tuo metu propaguoti profilaktiką ar ugdyti naujus higienos įgūdžius daug nekainuoja. Europos šalių pavyzdys rodo, kad einant šiuo keliu galima daug nuveikti.

Paslaugų prieinamumo klausimą įmanoma išspręsti, jei būtų įgyvendinta 2016–2020 metų Nacionalinė burnos sveikatos programa. Tai moksliškai pagrįsti reikalavimai.

Antai gydytojos Rūtos Rastenienės disertacijos „Odontologiniai veido ir žandikaulių sričių pūlynai, juos sąlygojančių veiksnių ir gydymo įvertinimas“ išvados rodo, kad vyresnis amžius, vyriškoji lytis, mažesnės pajamos ir žemesnio lygio išsilavinimas yra statistiškai reikšmingai susiję su didesniu prarastų ir gydytinų dantų skaičiumi.

Lietuvoje reikia mažinti socialinę atskirtį, paruošti ilgalaikes profilaktines programas vaikams ir suaugusiesiems.

Kodėl neveikia įsakymas?

– Esate ne kartą susitikusi su sveikatos apsaugos ministru A.Veryga. Ką jis žadėjo?

– Man kyla daug abejonių dėl odontologinių paslaugų kokybės užtikrinimo ir kontrolės.

Šiemet rugpjūtį vykusio Laisvės pikniko metu informavau A.Verygą, kad 2015-ųjų gruodžio 31 dieną išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-1577 nėra vykdomas, nes trys valstybinės ligoninės nepasirašė sutarties.

A.Veryga pažadėjo imtis veiksmų, kad būtų prieinama pagalba ypač sudėtingo gydymo laukiantiems ligoniams, kuriems dėl piktybinio naviko yra šalinama didelė dalis žandikaulio. Jei ligonis lieka be pusės ar viso gomurio, jis negali normaliai kalbėti, valgyti, nes maistas išbėga pro nosį. Deja, sutartis nepasirašyta iki šiol.

Ligoniams reikia sudėtingos žandikaulio rekonstrukcijos, tai gyvybiškai būtina, nes sutrikusios svarbios funkcijos, bet mūsų rankos būna surištos. Kol sutartis nepasirašyta, įsakymas nėra vykdomas.

Akreditavimo tarnyba taip pat nesiima jokių veiksmų, kad užtikrintų įsakymo vykdymą, nors tai – akivaizdus pažeidimas.

Nuo 2016-ųjų birželio trylika kartų kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą, kad onkologinėmis burnos, veido ir žandikaulių ligomis sergantys pacientai būtų įtraukti į sąrašus gaunančiųjų kompensaciją už dantų protezus.

Padedant įvairioms organizacijoms, tarp jų ir Odontologų rūmams, pasiekta tiek, kad ministro įsakymas yra pakoreguotas. Tikiuosi, kad jis pradės veikti jau sausio mėnesį.

– Jei odontologinės praktikos teisinis reguliavimas bus keičiamas pagal naują projektą, kas laimėtų, o kas pralaimėtų?

– Neabejoju, kad tai skatins medicininį turizmą ir padės suklestėti kaimyninių valstybių gydytojams odontologams. Lietuvos gyventojai gydyti ir protezuoti dantų vyks svetur.

Kadangi padidės įplaukos į kaimyninių šalių biudžetą, jie džiaugsis gerėjančiais bendrojo vidaus produkto rodikliais, o mes ir toliau skųsimės, kad viskas blogai.

„Investicijos į odontologų kvalifikacijos kėlimą Lietuvoje didžiulės, ir tai pasiekta be valdžios pagalbos.“

***

Institucijų bendradarbiavimo pavyzdys:

* Pasaulinė odontologų federacija (FDI) išplatino žinią apie Odontologų rūmų kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendintą projektą pirmokams „Sveikos šypsenos pažadas“.

* Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Odontologų rūmų ir visuomenės sveikatos specialistų įgyvendintas projektas sulaukė tarptautinio dėmesio kaip puikus kelių institucijų bendradarbiavimo pavyzdys.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.