Moteris tikino anksčiau pateikusi prašymą, kad leidimas nebūtų anuliuotas. „Jie (Migracijos departamentas – aut. past.) priėmė sprendimą neanuliuoti, jeigu aš pateiksiu prašymą gyventi laikinai, o ne nuolat. Bet vakar taip, o šiandien jau visai kitaip – štai esmė visų įstatymų, – stebėjosi ji ir pridūrė: – Aš noriu čia gyventi ir dirbti, nes Lietuvoje turiu viską, ko galima norėti. Turiu mėgstamą darbą reklamos srityje – jį dirbu jau ketverius metus, taip pat čia susikūriau gyvenimą.“
Gyvenimą sukūrė Lietuvoje
N.A.Filipava į Lietuvą atvyko dėl studijų. „Ketverius metus mokiausi universitete, baigiau studijas ir ištekėjau. Santuokoje pragyvenau trejus metus, bet šiemet dėl vyro psichinės sveikatos būklės pradėjome skyrybų procesą.
Aš legaliai dirbu Lietuvoje, turiu individualios veiklos pažymą, moku mokesčius. Šiuo metu turiu darbo sutartį ir jos pagrindu noriu gauti leidimą gyventi Lietuvoje, bet Migracijos departamentas atsisakė išduoti nuolatinį leidimą gyventi, nes prieš porą metų leidimas laikinai gyventi buvo nutrauktas“, – situacijos subtilybes aiškino moteris.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymą sprendimas dėl leidimo priimamas per keturis mėnesius, o skubus – per du. „Kadangi Migracijos departamentas neturėjo laiko priimti sprendimą iki termino pabaigos, nors viską pateikiau laiku, aš pasidariau vizą.
Būtent dėl šios priežasties leidimas gyventi buvo nutrauktas“, – sakė N.A.Filipava ir patikslino, kad skyrybų dokumentai buvo įforminti tik lapkričio pradžioje, nors santuokos nutraukimas pradėtas dar rugpjūtį ir tuo metu turėtas leidimas gyventi galiojo iki 2019 metų sausio vidurio.
„Lietuvoje pragyventi 8 metai paprasčiausiai nubraukiami“, – gūžtelėjo pašnekovė. Anot jos, reikšminga detalė šioje istorijoje yra ir tai, kad Migracijos svetainėje pateikiamame sąraše kai kurie svarbūs dokumentai nėra išvardyti, todėl pirmą kartą bandant juos pateikti jie nebuvo priimti.
Departamentas įvardijo leidimo nutraukimo priežastis
Naujienų portalui lrytas.lt susidomėjus Baltarusijos pilietės situacija, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) specialistai paaiškino priimtų sprendimų priežastis.
Kodėl nuspręsta anuliuoti leidimą gyventi per dvi savaites, jei jis galiojo dar iki sausio 17 dienos?
2016 m. vasarą užsienietė kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, t. y. ji nurodė atvykstanti gyventi į Lietuvos Respubliką pas Lietuvos Respublikoje gyvenantį sutuoktinį. Migracijos departamentas, gavęs informacijos, kad užsienietės ir jos sutuoktinio santuoka nutraukta (užsienietė pranešė pati), priėmė sprendimą panaikinti užsienietei išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka.
Kadangi užsienietė išsituokė, ji nebeatitiko leidimo gyventi išdavimo sąlygų, todėl leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu jai privalėjo būti panaikintas ir nebuvo jokio pagrindo laukti, kol jos turimas leidimas laikinai gyventi baigtų galioti suėjus galiojimo terminui.
Pagal teisės aktus leidimas laikinai gyventi skelbiamas negaliojančiu, jei Migracijos departamento sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos neapskundžiamas teismui.
Gal pati Baltarusijos pilietė kaip nors pažeidė galiojančią tvarką ar ne taip suprato LR įstatymus, kad pateko į tokią situaciją?
Užsienietė informavo apie santuokos nutraukimą ir prašė, kad leistume iki gruodžio pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi LR. Kadangi leidimas nuolat gyventi jai nepriklauso dėl susidariusių tarpų tarp išduotų leidimų gyventi, ji turėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi LR.
Be to, žinodama, kad leidimas gyventi baigsis sausio pradžioje, norėdama likti gyventi Lietuvoje, likus 1–2 mėnesiams iki leidimo galiojimo pabaigos (t. y. lapkričio–gruodžio mėnesį), ji turėjo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu.
Nutrūkus santuokai Baltarusijos pilietė skambino ir jai buvo paaiškinta, kad ji vis dar turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi LR išdavimo, kol jos leidimas laikinai gyventi galioja. Ji nurodė, kad ketina kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu (su UT sprendimu). Mūsų žiniomis, iki šiol ji nėra pateikusi tokio prašymo.
Ar turi N.A.Filipava galimybę kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje?
Leidimų nuolat gyventi išdavimo pagrindai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių tiesinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalyje ir yra šie:
– užsienietis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
– užsienietis yra lietuvių kilmės asmuo;
– užsienietis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
– užsienietis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
– užsienietis yra nepilnametis užsienietis, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;
– užsienietis yra nepilnametis užsienietis, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;
– užsienietis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
– užsienietis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
– užsienietis pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą;
– užsienietis dabar ir iki 1993-07-01 gyveno Lietuvos Respublikoje ir neturi leidimo nuolat gyventi;
– užsienietis pragyveno užsienio valstybėje laikotarpį, ne ilgesnį negu nurodytą šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįgijo ilgalaikio gyventojo statuso, o iki apsigyvenimo užsienio valstybėje gyveno Lietuvos Respublikoje ir turėjo leidimą nuolat gyventi.
N.A.Filipava, pragyvenusi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus su leidimu laikinai gyventi, galėtų pateikti prašymą išduoti jai leidimą nuolat gyventi (Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.). Pažymėtina, kad Migracijos departamento duomenimis tarp jai išduotų leidimų laikinai gyventi 2015 m. ir 2016/2017 m. susidarė tarpai. Taigi, prašymą išduoti jai leidimą nuolat gyventi užsienietė galės pateikti, kai Lietuvos Respublikoje, turėdama leidimą laikinai gyventi, bus pragyvenusi be pertraukos pastaruosius 5 metus.
Kokios galimos išeitys, kalbant apie Baltarusijos pilietės galimybes likti gyventi ir dirbti Lietuvoje?
Trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje, gali būti išduodamas leidimas gyventi laikinai. Remiantis įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius arba ketinančio dirbti užsieniečio profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, o pagal 44(1) straipsnio nuostatas – jeigu užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Taip pat užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje ir turinčiam Užimtumo tarnybos jam išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba užsieniečiui, turinčiam profesiją, įtrauktą į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, gali būti išduodama nacionalinė viza.
Taigi, N.Filipava, ketindama dirbdama Lietuvos Respublikoje su leidimu dirbti arba kaip darbuotoja, kurios profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, arba ketindama dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir atitikdama Įstatymo 44(1) straipsnio nuostatas, galėtų teikti prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą.
Ar iš tiesų minimos moters atveju Lietuvoje pragyventi aštuoneri metai jau niekur nebefigūruos, jei ji ateityje planuoja ieškoti būdų legaliai gyventi ir dirbti Lietuvoje (ar kreiptis dėl pilietybės)?
Tarp užsieniečio, su leidimu laikinai gyventi, pragyventų Lietuvos Respublikoje laikotarpių esant pertraukų, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas.
Pažymėtina ir tai, kad išduodant leidimą nuolat gyventi pagal įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą vertinama ne tik tai, ar užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi, bet ir tai, ar užsienietis per pastaruosius 5 metus prieš prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimą nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam kaip 6 mėnesių iš eilės, ir ar iš viso per 5 metų laikotarpį išvykos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nesudarė daugiau kaip 10 mėnesių. Užsieniečio pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.
Taigi, atsižvelgus į tai, kad tarp N. Filipava išduotų leidimų laikinai gyventi yra susidariusios pertraukos, jos Lietuvoje nuo 2012 m. pragyventas laikotarpis negalės būti laikomas nepertraukiamu ir jos iki paskutinės pertraukos tarp leidimų laikinai gyventi pragyventas laikotarpis negalės būti įskaitytas į Įstatymo reikalaujamą 5 metų nepertraukiamai pragyventą laikotarpį.
Dėl LR pilietybės:
Užsienietė kreipdamasi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka turės pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ji atitinka šias sąlygas:
1) pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
2) prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
3) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
5) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
7) nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių.
Jau parengus šią publikaciją pašnekovė informavo, kad artimiausiu metu ketina kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje turimos darbo sutarties pagrindu.
