Praėjusį penktadienį Vyriausybės vadovas pareiškė, kad prasidėjęs nuožmus jo ir Vyriausybės puolimas verčia jį galvoti apie dalyvavimą prezidento rinkimuose.
Bet Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, pastaruoju metu per daug nedovanotinų klaidų padaręs S.Skvernelis prezidentinę svajonę neribotam laikui turėtų padėti į šalį.
Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius.
Politologas jau prieš keletą mėnesių viešai abejojo, kad S.Skvernelis išdrįs kandidatuoti į prezidentus. „Aš manau, kad jis dar prieš paskutinių savaičių įvykius turėjo suprasti, kad nėra pakankamai populiarus kandidatuoti į prezidentus. Naujausias premjero populiarumo nuopuolis yra labai ryškus ir reikšmingas“, – portalui sakė politologas.
K.Girnius neatmetė, kad S.Skvernelis gali susigrąžinti populiarumą. „Bet greitai tai neįvyks“, – pridūrė politikos ekspertas.
„Jis gali kandidatuoti į prezidentus, bet tikimybė patekti į antrąjį turą - labai menka. O kandidatuodamas ir pralaimėdamas rinkimus S.Skvernelis pakenktų savo ir Vyriausybės prestižui. Dėl to gali būti raginamas atsistatydinti. Iš premjero jis gali tapti bedarbiu“, – gana niūriomis spalvomis premjero ateitį piešė K.Girnius.
Politologas mano, kad dalyvaudamas prezidento rinkimuose S.Skvernelis smarkiai rizikuotų. „Jeigu jis dalyvautų prezidento rinkimuose ir juos žiauriai pralaimėtų, tai būtų smūgis ir valstiečiams – tai reikštų netiesioginį nepasitikėjimą ir visa Vyriausybe, ir valdančiąja dauguma. Todėl valstiečiams reikėtų rasti kokį nors kitą žmogų“, – svarstė K.Girnius.
Kalbėdamas apie alternatyvas S.Skverneliui, K.Girnius neatmetė, kad valstiečiai gali bandyti prezidento rinkimuose įtikinti dalyvauti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. „Kitas variantas – palaikyti kurį nors kitą kandidatą, pavyzdžiui, Arvydą Juozaitį, bandant rinkėjams pateikti, kad valstiečių ir šio kandidato žvilgsnis į pasaulį yra gana panašus“, – dėstė politologas.
Po švenčių virs Kalėdų seneliu
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, didžiausią įtaką premjero populiarumo nuopuoliui turėjo su mokytojų streiku susiję įvykiai.
Tačiau, L.Bielinio nuomone, vėliau S.Skvernelis bandė taisyti padėtį.
Iš premjero lūpų skambėję grėsmingi pareiškimai apie konservatorių kartu su Kremliumi rengtą valdžios perversmą ir dėl to esą galintį kilti chaosą, anot L.Bielinio, buvo skirti valstiečių rinkėjams mobilizuoti.
„Manau, kad jie tai išgirdo. Ko gero, šis premjero nuosmukis yra laikinas – tikrai nemanau, kad S.Skvernelio žvaigždė jau gęsta. Po Naujų metų gal ir neįvyks šuolis aukštyn, bet lygsvara turėtų atsirasti.
Dabar matome pasekmes tų problemų, kurias buvo būtina spręsti, nori to premjeras, ar ne. Bet pavasarį bus bandoma pasinaudoti galimomis jam palankiomis tendencijomis ir palankūs reitingai pamažu gali grįžti“, – svarstė L.Bielinis.
Vis dėlto ir L.Bielinis abejojo, ar S.Skverneliui to pakaks startuojant prezidento rinkimuose: „Akivaizdu, kad dabar siekiama sukurti tokią situaciją, kuri pavasariop galėtų modifikuotis į S.Skverneliui ir valstiečiams palankią terpę. Bet nežinau, ar tai tikrai įvyks. Ko gero, to nežino ir S.Skvernelis. Dabar veikiama pakankamai drąsiai, bet dėl rezultatų, man atrodo, nėra tikri ir patys valstiečiai“.
Kita vertus, anot L.Bielinio, valstiečiai kito kandidato į prezidentus neturi ir vargu ar turės. „Todėl S.Skverneliui, – nori jis to ar ne – gali tekti kandidatuoti. Juodus darbus jis stengiasi padaryti iki Kalėdų, o jau po švenčių premjerą matysime kitame – Kalėdų senio – vaidmenyje: jis darys tik švarius ir gerus darbus“, – įžvalgomis dalijosi politologas.
Tiesa, L.Bielinis ypač skeptiškai vertino valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kalbas apie tai, kad rinkimus laimės bet kuris jo vadovaujamos partijos remiamas kandidatas. „Politikai turi taip kalbėti, bet laimėtojas bus aiškus tik tada, kai bus suskaičiuoti rinkėjų balsai“, – kalbėjo politologas.
Premjero postas – netinkamas tramplinas
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docento Giedriaus Česnako nuomone, premjero postas – nėra tinkamas tramplinas į dar didesnes aukštumas.
„Lietuvoje dar nė vienas premjeras netapo prezidentu tiesiai iš premjero posto. Ši pozicija nėra tinkamas tramplinas į prezidento postą, veikiau atvirkščiai.
Ar dabartinis nuosmukis turės įtakos jo apsisprendimui? Palaukime ir pamatysime. Vis dėlto, apsisprendus teigiamai, premjeras startuotų iš gynybinių pozicijų, o tai nėra gerai rinkimų kampanijai“, – svarstė G.Česnakas.
Tai, kad S.Skverneliui nebus lengva rodo ir pastarojo meto įvykiai bei juos atspindinti naujausia gyventojų apklausa, kuri nėra palanki premjerui. Tačiau, anot politologo, ji realistinė: „Drastišką S.Skvernelio populiarumo smukimą lėmė akivaizdus negebėjimas susitvarkyti su mokytojų protestais ir įvykusiu Švietimo ir mokslo ministerijos „užėmimu“.
Būtent tuo metu itin atsiskleidė premjero ir kai kurių jo komandos narių arogancija, nesugebėjimas tinkamai reaguoti ir siekti dialogo.
Pasisakymai apie mokytojus, kurie nieko nedirba ir nori gauti atlyginimą vienas tokių indikatorių“.
G.Česnako teigimu, premjeras taip pat nustebino visuomenę pareiškęs, kad keičia ne tik švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, bet ir dar du ministrus. „Tai apžvalgininkams ir visuomenei buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, rodantis premjero nenuspėjamumą. Tai, kad premjeras tinkamai nesugebėjo paaiškinti ministrų atleidimo priežasčių nepridėjo pasitikėjimo“, – svarstė G.Česnakas.
Ar tai reiškia, kad S.Skvernelio žvaigždė jau gęsta? „Žvelgiant į Lietuvos politinę istoriją, gana akivaizdu, kad bet kurio asmens, kuris tampa premjeru, reitingai pradeda mažėti. Tai – tik klausimas kada tai nutinka, bet anksčiau ar vėliau tai nutinka. Aš nepamenu premjero, kurio reitingai būtų kilę. Norėdamas išlipti iš šios duobės premjeras turi keisti komunikacijos strategiją, kitaip reaguoti į krizines situacijas ir problemas. Vizijos komunikacija yra itin svarbi“, – pabrėžė politologas.
Mokslininko nuomone, pakelti reitingus S.Skverneliui bus itin sunku. „Mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų Lietuvoje procentinė dalis nuo visų darbuotojų yra gana didelė, o jie atsimins premjero elgesį ir valdžios rūpestį jais žvelgdami į savo sąskaitas“, – įsitikinęs G.Česnakas.
Svaiginamos aukštumos – jau praeityje
Naujausia šeštadienį „Lietuvos ryte“ skelbiama „Vilmorus“ gruodžio pradžioje atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad premjeras įkrito į duobę.
Pirmą kartą S.Skvernelio reitingas tapo neigiamas: palankiai premjerą vertina 36,8 proc. žmonių, o nepalankiai – 40,2 proc.
Dar prieš mėnesį S.Skvernelį palankiai vertino 45,4 proc. apklaustųjų, o nepalankiai jo atžvilgiu buvo nusiteikę 32,3 proc. respondentų.
2016 metų gruodį, kai S.Skvernelis tapo premjeru, jį palankiai vertino 68,3 proc., o nepalankiai – tik 8,7 proc. šalies gyventojų.
S.Skverneliui palankūs vertinimai svaiginančias aukštumas buvo pasiekę 2017-ųjų kovą. Tuomet jį palankiai vertino net 72,5 proc. apklausos dalyvių.
