Iš daugiavaikės šeimos kilusi mergaitė darbo dienomis gyvena Kaune esančioje globos institucijoje. Taurelę mėgstančios jos motinos teisės yra apribotos, o tėvas – miręs.
Savaitgaliais vaiką savanorystės pagrindais prižiūrėjo kaunietė, gyvenanti Dainavos rajone.
Pasak namo kaimynų, vaikas pastaruoju metu apimtas nežinios ir nerimo, apie būsimą išvyką kalba su ašaromis akyse.
Pasirinko iš nuotraukų
Skrydis į Naująją Zelandiją turėtų įvykti jau sausio mėnesį. Mažametė iki šiol nėra susitikusi akis į akį su būsimais įtėviais.
Greitu laiku dėl mergaitės įvaikinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo savo žodį turėtų tarti Kauno apylinkės teismas – jei jis pritars šiems ketinimams, skrydžiui į Naująją Zelandiją kliūčių neliks.
Pasimetęs vaikas apie būsimą išvykimą pasakė jį supantiems žmonėms, klausė jų patarimo.
Kaimynai patarė mergaitei likti savo šalyje, čia draugai, mokykla, pažįstama aplinka. Tačiau savaitgaliais vaiką globojančiai moteriai neketinama leisti ją įvaikinti ar tapti globėja.
O perdavimo mašina jau užsukta – rasti globėjai viename tolimiausių pasaulio taškų, kurį nuo Lietuvos skiria daugiau nei 17 tūkst. kilometrų.
Naujienų portalo lrytas.lt žiniomis, pretendentai į įtėvius su mergaite bendravo nuotoliniu būdu.
Iš nuotraukų galima suprasti, kad ji apsigyvens kaimo vietovėje.
Užsieniečių pora iš Naujosios Zelandijos mergaitę pasirinko iš nuotraukų, kurias gali matyti pretendentai į įtėvius. Portalo žiniomis, jų šeimoje auga ir daugiau vaikų iš Lietuvos.
Norinčių globoti neatsirado
Lrytas.lt pasiteiravo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos laikinosios Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Andželikos Vežbavičiūtės, kodėl mergaitei išrinkti įtėviai iš užsienio, tolimos šalies.
A.Vežbavičiūtės tvirtinimu, Lietuvoje neatsirado žmonių, kurie norėtų įsivaikinti mergaitę ar tapti jos nuolatiniais globėjais. Todėl pagal įstatymus reikėjo ieškoti jai įtėvių ir užsienyje.
Šiuo metu mažametę globojanti įstaiga negali užkirsti kelio įvaikinimui. Jei jis augtų pas fizinius, paprasčiau sakant, privačius globėjus, pastarieji galėtų užprotestuoti tokius ketinimus.
Pasak A.Vežbavičiūtės, visuomet atsižvelgiama į paties vaiko nuomonę, kuri esą išvežimui į tolimą šalį neprieštarauja.
Vaiko teisių sergėtoja pabrėžė, kad nei savaitgalio globėja, nei kiti žmonės neišreiškė noro nuolat globoti mergaitės ar ją įsivaikinti: „Dabar žmonės piktinasi, tačiau iki šiol niekas tokių norų nepareiškė“.
Pradėjus įvaikinimo procedūrą su pora iš Naujosios Zelandijos, ko gero, jau vėlu kažką pakeisti.
Bendravimą su pora iš Naujosios Zelandijos atstojo pokalbiai nuotoliniu būdu.
A.Vežbavičiūtės žiniomis, šiais metais 10 mažųjų kauniečių įsivaikino Lietuvoje gyvenančios šeimos, dar 2 vaikus – užsieniečių šeimos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: „Informacija – klaidinanti“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija po kai kuriose žiniasklaidos priemonėse išplatintos pirminės informacijos apie šį atvejį paskelbė tokio turinio pranešimą:
„Žiniasklaidoje paskelbta informacija apie neva skubiai įvaikinamą beveik dešimties metų sulaukusią mergaitę yra klaidinanti, netiksli, o kai kuriais aspektais – melaginga.
Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė šiuo metu auga globos institucijoje, o ne pas globėjus. Mergaitės tėtis yra miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia.
Pagal įstatymus tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tais atvejais, kai Lietuvoje per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą neatsiranda šeimos, norinčios vaiką įsivaikinti ar globoti. Kitaip tariant, prioritetas visuomet teikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne užsienyje.
Šis vaikas jį įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos Lietuvoje laukė nuo 2015 metų balandžio mėnesio, o nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio buvo pasiūlytas tarptautiniam įvaikinimui. Lietuvoje niekas nepareiškė noro įsivaikinti mergaitės ar globoti.
Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.
Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jis turi būti išklausytas teisme, jei sugeba išreikšti savo nuomonę. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą. Įvaikinimas yra neįmanomas prieš vaiko norą.
Mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, kurių viena taip pat gyvena globos institucijoje, kita – pas globėją.
Mergaitės sesers globėja nesikreipė į vaiko teisių apsaugos skyrių nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nė vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką.
Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą (kuris yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.
Vaiko globėjas šiuo atveju yra globos institucija, kuri pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.
Nagrinėdamas įvaikinimo bylą teismas patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis vyks kitų metų pradžioje.
Kitų metų pradžioje į Lietuvą taip pat planuoja atvykti ir šeima, kuri norėtų įsivaikinti mergaitę. Šeima nori susipažinti su mergaite, pabendrauti ir sutarti dėl tolimesnio gyvenimo kartu, jei teismas priims teigiamą sprendimą.
Šiuo metu mergaitė su potencialia įtėvių šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija. Vaikas anglų kalbą mokosi nuo antros klasės, be to, susitikimuose su įtėviais bendrauja vertėjai“.
