Sociologai sako, kad kovoti su gerbiamos profesijos – pedagogų – bendruomene yra tas pats, kas nuogam bristi į dilgėles. Jeigu jau premjeras kovoja, tai priešininkas turi būti solidus.
Ir atrodo, S.Skvernelis savo klaidas ėmė taisyti. Kovą su mokytojais pakeitė į kovą su konservatoriais, o kai į ringą įsitraukė ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, premjero veide vėl nušvito seniai matyta šypsena.
Atrodo, kad S.Skvernelio sėkmės istorija ima kartotis. Premjerui visą laiką sekėsi pelnyti rinkėjų balsus, kai jis kivirčijosi su šalies vadove.
S.Skvernelio karjera prasidėjo, kai girtas Skuodo rajono patrulis pražudė tris vaikus. Tuomet atsistatydino vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ir generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Policija pasitikėjo vos ketvirtadalis visuomenės ir tada žmonės pamatė S.Skvernelį – kartu ir jautrų, ir tvirtą.
Vidaus reikalų ministru jis tapo, kai jo pirmtaku Dailiumi Barakausku susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba, o į tarnybos akiratį patekęs ministras netikėtai pasiligojo.
Tačiau greitai įsižiebusi politinė policininko karjera galėjo ir užgesti, kai prasidėjo didžiausios bėglio gaudynės. Igoris Molotkovas sugebėjo pasprukti nuo policijos pareigūnų jiems iš panosės nugvelbęs ginklą – kalašnikovą.
Kai S.Skvernelio pavaldiniai vaikėsi ginkluotą pabėgėlį, tuometinė Seimo pirmininkė Valdovų rūmuose vakarojo su užsienio svečiais. Vidurnaktį ji paskambino S.Skverneliui, tačiau šis anuomet atkirto, kad pasivaišinusi Seimo pirmininkė trukdė dirbti, todėl jis paskubėjęs baigti pokalbį.
Jėgas prieš S.Skvernelį tuomet suvienijo dvi, rodėsi, nesutaikomos priešės.
„Tuomet jis buvo vienas iš ministrų, kuris gana chamiškai atsakė tuometinei Seimo pirmininkei. Deja, Seimo pirmininkė nebuvo populiari ir dalis visuomenės sakė, koks šmaikštus ir sąmojingas yra vidaus reikalų ministras. Tada netgi S.Skvernelio reitingas pakilo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo politologas Algis Krupavičius.
Būta ir dar vieno apsižodžiavimo su valstybės vadove. Kai pasieniečiai nušovė persekiojamą kontrabandininką, prezidentė paskubėjo padaryti išvadas – pareiškė, kad ginklo panaudojimas buvo perteklinis.
Tačiau tuometis ministras stojo pareigūno pusėn primindamas, kad be tyrimo išvadų negali daryti net valstybės vadovė.
Už nepritarimą valstybės vadovės minčiai tuometis ministras užsitraukė prezidentės nemalonę, tačiau už ryžtingą poziciją pelnė žmonių simpatijas. Tą parodė 2016 metais vykę rinkimai į Seimą.
S.Skvernelio pelnytas populiarumas į aukštumas iškėlė iki tol sėkmėmis rinkimuose negalėjusius pasigirti Ramūno Karbauskio vadovaujamus valstiečius, kurie šiuo metu turi valdančiąją daugumą.
Tačiau premjeru tapusio S.Skvernelio reitingai pradėjo ristis žemyn. Lemtingas buvo konfliktas su medikais, dar labiau reitingams atsiliepė konfliktinė situacija su mokytojais, kurie paskelbė streiką ir užėmė Švietimo ir mokslo ministeriją. S.Skvernelis, rodos, laikėsi tvirtai, bet reitingai ritosi į neregėtas žemumas. Prie to prisidėjo ir mokytojus palaikantys mitingai.
„Kad galėtum išeiti ir su kuo nors kariauti, reiktų pasirinkti tinkamą partnerį. Mokytojai yra viena iš palankiausiai vertinamų profesijų, žmonės užjaučia mokytojus“, – sakė sociologas Vladas Gaidys.
Ir atrodo, kad klaidą premjeras bus supratęs jau praėjusios savaitės pabaigoje. Mokytojai pakeisti stipresniu priešu – konservatoriais. S.Skvernelis pareiškė, kad tai konservatoriai stovi už mokytojų ir kėsinasi nuversti teisėtai išrinktą valdžią, o tam turi veiksmų planą. Plano premjeras neparodė, bet pareiškė, kad už konservatorių stovi pats Kremlius.
Vėliau premjeras paaiškino, kad į tarnybas kreipėsi dėl šalyje vykstančių procesų, o žodžio konservatoriai kreipimesi net nėra. Bet užtat tikslas buvo pasiektas – politiniame ringe stiprėjantis priešas.
Anot politologės Dovilės Jakniūnaitės, iki šiol apie Rusijos grėsmę dažniausiai kalbėjo patys konservatoriai, tik dabar ta pačia korta buvo mušti atgal.
„Na, „Sputnik“ neabejotinai parašys, RT ironizuos ir parodys, dėl to jau seniai nereikia jaudintis. Man įdomus tas sprendimas kreiptis į specialiąsias tarnybas, bet panašu, kad premjeras sau pasispendė spąstus, jis leptelėjo apie pučą. Tai jei tokios žinios, tai aišku, reikia kreiptis. Ir dabar jis pats sau susikūrė situaciją iš kurios bus sunku išeiti“, – sakė D.Jakniūnaitė.
Anksčiau nesėkmes sėkmėmis paversti gebėjusiam S.Skverneliui, rodos, tikrai padeda žvaigždės. Priešas, su kuriuo turi kovoti S.Skvernelis, dar labiau sustiprėjo. Prieš premjerą stojo pati prezidentė.
Kiek kartų per kadenciją ji buvo susėdusi pokalbio su kokiu nors žurnalistu, galima ant pirštų suskaičiuoti. Bet šį kartą tai įvyko. Prezidentė prabilo apie valdžios „arogantišką visažiniškumą“.
S.Skvernelis, atrodo, to ir telaukė. Mokytojus visi pamiršo, dabar visas dėmesys sutelktas į premjero ir prezidentės žodžių karą.
S.Skvernelio patirtis rodo, kad apsižodžiavimas su prezidente atneša politinių dividendų. Prezidentė stojo ginti ryšiais su Kremliumi apkaltintų konservatorių, tačiau abu politikai nukrypo į asmeniškumus.
Prezidentė norą ieškoti kaltų, pasitelkus teisėsaugos institucijas, pavadino liguistu. Premjeras prezidentei kirto į paširdžius. Jis priminė pačią jautriausią prezidentei temą, kurią ji, rodos, norėtų pamiršti. Tai „tulpių“ pašto istorija, kai prezidentė rašė laiškus šiuo metu korupcija kaltinamam Eligijui Masiuliui ir perdavė linkėjimus „MG Baltic“ vadovams, su kuriais viešai konfrontavo.
Savo raumenis žodžių kare su valstybės vadove nutarė pademonstruoti ir valstiečių lyderis R.Karbauskis. Kaip pasakytų Ivano Krylovo pasakėčios personažas, paspyriau ir aš tą nabagą, tegu pajaučia ir asilo nagą.
„Kritika pylėsi per du metus be perstojo ir niekada nebuvo kitaip. Iš prezidentės ir E.Masiulio laiškų suprantu, kad buvo noras, kad rinkimus laimėtų Liberalų sąjūdis. Tai neįvyko ir atitinkamai tas pojūtis nepasitenkinimo išliko“, – rėžė R.Karbauskis.
Rodos, į premjero veidą vėl sugrįžo šypsena, kuri jo veide jau seniai buvo matyta. Premjeras nusprendė, kad kai esi taikiniu pačios valstybės vadovės, pats tinkamiausias laikas užsiminti apie kandidatavimą į prezidentus.
Anot politologo A.Krupavičiaus, S.Skvernelis jau seniai dairosi palankaus laiko, kaip pasitraukti iš premjerų ir pradėti prezidentinę rinkimų kampaniją.
„Jis galbūt nėra palikęs savo žydrosios svajonės po premjero tapti prezidentu – atsistatydinti, eiti į prezidentus ir juos laimėti“, – sakė politologas.
Tačiau iki šiol sėkmę nešusi S.Skvernelio strategija prezidento rinkimuose gali nepasiteisinti.
„Aukos vaidmuo – mušta korta. Ne vieną kartą Lietuvos politikoje bandyta, kartais pavykdavo. Vieną kartą geriausiai pavyko, kai kandidatu buvo Rolandas Paksas, bet vėliau Valdas Adamkus rinkimus laimėjo. D.Grybauskaitė jokios aukos kortos nenaudojo ir jai nereikėjo. Viešoje erdvėje yra per daug mitologijos, kad jeigu būsiu auka – turėsiu palaikymą“, – sakė A.Krupavičius.
Prognozuoti padeda ir paprasčiausia aritmetika.
„Prezidento rinkimuose reikia gauti absoliučią daugumą balsų nuo visų rinkėjų. Šiandien S.Skvernelis galimybių gauti 50 proc. plius vieną balsą neturi“, – sakė jis.
Valstiečiai dėl savo kandidato į prezidentus apsispręs kitų metų sausį per partijos suvažiavimą.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
