Kolegijų salėje iki šiol matyti sukrauti miegmaišiai, į sienas atremti rikiuojasi čiužiniai. Ant maisto stalo guli užkandžių. Gali būti, kad ryte vienoje gražiausių Švietimo ir mokslo ministerijos salių viso to neliks, ir čia vėl viskas stos į kadaise įprastą vagą.
Tiesa, sakyti, kad Kolegijų salė buvo virtusi vien trijų dešimčių, kartais mažiau, mokytojų gyvenimo ir nakvynės vieta, negalima. Pastaruoju metu, kai ŠMM vairą perėmė Rokas Masiulis, čia kasdien vyko derybos.
Pasakė, ko labiausiai pasiilgo
Trys savaitės miegant ant grindų, įėjus į Kolegijų salę nusiaunant batus, apsiaunant šiltas margaraštes vilnones kojines, lyg namie priimant svečius, tarp kurių buvo ir aktorių, ir muzikantų, patrypiant į taktą skambant jų atliekamoms dainoms ar iš visos širdies užtraukiant liaudies dainą.
Šitaip ministerijoje gyveno mokytojų streiko organizatorės Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, mokytojas iš Zarasų.
Jis antradienio rytą po pokalbio su R.Masiuliu paskelbė, kad trečiadienis bus paskutinė diena streikuojantiems mokytojams ministerijoje.
Kaip A.Navickas jaučiasi čia praleidęs tris savaites?
Streikuojančių mokytojų lyderis pasakojo, kad su ministerijos darbuotojais puikiai sutarė, su kai kuriais susibičiuliavo, užsukdavo į jų kabinetus pasišnekučiuoti.
Jis sakė per tą 21 parą labiausiai išsiilgęs ramybės, vaikų, šeimos. Taip pat nuvargino per didelis dėmesys.
„O dėl miegojimo ministerijoje – mokytojams tai nėra neįprasta. Mokytojai niekada negauna prabangių viešbučių važiuodami į renginius, dainų šventes. Tad mokytojai dažnai miega ant grindų“, – aiškino į streiką pedagogus sušaukęs A.Navickas.
Jis dėkojo mokytojams, kurie priėmė šį iššūkį.
„Jausdami didžiuli palaikymą iš visuomenės, mokinių, jų tėvų, kitų profesijų atstovų, jaučiame didesnę atsakomybę ir pareigą, kad mūsų veiksmai nesukeltų priešiškumo ir būtų toliau palankiai vertinami“, – sakė A.Navickas.
Jis patikino, kad jo nuostatos nepakito: lrytas.lt jis anksčiau sakė neketinantis eiti į politiką.
„Vertinant požiūrį į kai kuriuos politikus, man iškyla vienas toks posakis, kad tik pašvinkusi žuvis gali plaukti pasroviui. Matome daug politikų, kurie tiesiog ateina, plaukia palei srovę, o norint daryti pokyčius, reikia daug stiprių žmonių. Ir ypač profesinėse sąjungose“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.
Davė pamoką visai šaliai
„Jausmus sunku apibūdinti, nes jie prieštaringi. Bet kuriuo atveju dar nėra sprendimo tokio, kuris šimtu procentų mus tenkintų“, – sakė LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.
Bet ji pabrėžė, kad iš ministerijos mokytojai išeis kaip nugalėtojai.
LŠDPS atstovė pabrėžė, jog iškovota, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams nuo sausio algos kiltų dešimčia procentų, o švietimo pagalbos specialistams – apie 20 proc.
E.Leiputė-Stundžienė pabrėžė, kad mokytojai nesiekė dalies to, kas nutiko, tarkim, atstatydinti ministrę, tačiau ji tikra, kad protestas tapo pilietiškumo pamoka visai Lietuvai.
„Tai šimtmečio pamoka“, – sakė ji.
Grįš namo ir išsimiegos
21 parą Kolegijų salėje gyvenančios mokytojos lrytas.lt patikino, kad galutinis sprendimas, ar paliekama ministerija, bus priimtas tik trečiadienio rytą po posėdžio Vyriausybėje.
„Jaučiu fizinį nuovargį, bet dvasinio – ne. Atvirkščiai – visa tai yra labai gera patirtis. Turbūt niekada gyvenime nebūčiau galėjusi pagalvoti, kad tai patirsiu. Viskas tik į gera, o fizinio nuovargio lengvai atsikratoma – grįšiu namo ir išsimiegosiu“, – kalbėjo Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elvyra Kasperavičienė.
Vos grįžę iš ministerijos mokytojai negalės išsyk skubėti atsigriebti mokykloje, mat vaikams bus Kalėdų atostogos.
E.Kasperavičienė savo mokiniams iš pradžių skirdavo namų užduotis vaikams telefonu, internetu, buvo parengusi keletą mokinių kaip mokytojus, tačiau vėliau pamokas perėmė nestreikuojanti kolegė.
„Vaikais pasirūpinta, mokyklos administracija padarė viską, kad jie būtų saugūs“, – pabrėžė pedagogė.
Mokytoja pirmadienį lankėsi savo mokykloje, mat ten vyko Kalėdų renginys, kuriam su vaikais ruošėsi pusmetį, tad negalėjo jų nuvilti.
„Vaikai tapo kaip giminės. Mes visuomet gerai sutardavome, bet tokio nuoširdumo nesitikėjau. Griūna ant kaklo, sako: mokytoja, pasiilgome“, – pasakojo E.Kasperavičienė.
Išeis į laisvę
„Vis tiek dar laukiame galutinio sprendimo. Kai bus dokumentas, bus galutinis aiškumas. Bet viskas juda gerumo link“, – sakė Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus.
Jis mano, kad išeinant iš ministerijos aplankys dvejopi jausmai: viena vertus, stipriau pasijus nuovargis, antra vertus, tai bus išėjimas į laisvę.
„To reikėjo pernelyg ilgai laukti. Problemos sprendžiamos galėjo būti kur anksčiau, kad ir prieš mėnesį“, – sakė nuo lapkričio pabaigos ministerijoje gyvenantis A.Dočkus.
Jis mano, kad bene svarbiausias laimėjimas – tas, kad pavyko suvienyti visą viešąjį sektorių siekti savo tikslų.
