Puolamas S. Skvernelis prisipažino dėl prezidento posto siekimo

Kelias pastarąsias savaites viena iš labiausiai aptarinėjamų temų išlieka Vyriausybės ir premjero krizė, ją labiausiai pagilino mokytojų streikas. Premjero Sauliaus Skvernelio reitingai nusirito į nematytas žemumas.

Baltijos šalių premjerai.Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Baltijos šalių premjerai.Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 19, 2018, 7:14 PM, atnaujinta Dec 19, 2018, 9:42 PM

Iki šiol vengęs kalbėti apie kandidatavimą į Lietuvos prezidentus, S.Skvernelis visai neseniai ėmė pats apie tai kalbėti.

„Aš dabar tikrai susimąsčiau ir pakankamai rimtai. Mes darome ir konsultacijas su savo kolegomis, kas būtų ir kaip reiktų Vyriausybei dirbti, jeigu būtų vienas ar kitas nugalėtojas“, – sako S.Skvernelis. Visgi buvo skelbta, kad valstiečiai dėl savo kandidato į prezidentus apsispręs kitų metų sausį per partijos suvažiavimą.

Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir S.Skvernelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Kaip jūs jaučiatės patekęs į neigiamų personažų gretas?

– Nelaikau savęs neigiamu personažu. Kalbant apie skaičiukus, kuriuos pateikinėja – yra tokių politikų, kuriems šie skaičiai yra esminiai dalykai ir trečią ar ketvirtą savaitgalį, kai „Lietuvos rytas“ skelbia skaičiukus, tai yra pirma naujiena pažiūrėti, kaip kas sujudėjo.

Jeigu man tai būtų taip svarbu kaip kai kuriems kitiems politikams, aš tuos du metus galėjau daryti viską, kad būčiau viršūnėse. Kitaip sakant, mažai ką daryti, nes jeigu nedarai nieko, gali labai ilgai plaukioti viršuje.

Bet aš nemanau, kad tai yra gerai ir ne toks buvo mano tikslas. Aš džiaugiuosi, kad mes pradėjome ir įgyvendinome tuos sprendimus, kurie valstybei buvo būtini. Taip, reitingai krenta ir natūralu, kad Vyriausybės vadovas niekada aukštumoje nebus, jeigu bus daromos reformos, pokyčiai, klaidos.

– Ne dėl reformų jūsų reitingai krenta, premjere. Dėl jūsų komunikavimo.

– Aš manau, kad dėl to. Galima kalbėti dėl ko, politologai iš karto įvertina, dažnai nuomonės žmonių būna kitokios nei vertintojų. Aš suprantu vertintojus, kurie du metus taip vertina.

– Arogantišku nesijaučiate?

– Kas mane pažįsta, o pažįsta pakankamai daug žmonių – artimųjų, bendradarbių – jiems tik kelia šypseną dėl arogantiškumo. Taip, emocijos yra, bet aš galiu tą patį pakartoti: jeigu šalyje buvo įprasta matyti ir norėtų matyti šaltą, bejausmį, cinišką politiką, bandantį šypsotis rinkėjui ar gyventojui, bet galvojantį apie jį taip, kad geriau to galvojimo neišgirstų visuomenė, tai aš atiduodu visas jėgas, širdį, sveikatą ir emocijas į šitą darbą, kad padaryčiau, kuo galima geriau ne sau, bet žmonėms, visuomenei.

Tos emocijos yra natūralios, jos negali būti kitokios ar apsimesti, kad jų nėra. Taip, kai kas tą žino, pasinaudoja mano silpnybe, bet aš kartais pasakau ir skaudžią tiesą, bet tiesą ir tikrai nežeminu žmonių, negalvoju apie juos visai kitaip, negu pasakau.

Deja, esu toks, koks esu. Jeigu visuomenei tai nėra priimtina, ji padarys savo sprendimus, ateis po dviejų metų Seimo rinkimai ir nuspręs.

– Greičiau sprendimų gali prireikti.

– Seimo rinkimai, tikiuosi, tikrai neateis anksčiau. Žmonės padarys savo sprendimus, ko jiems reikia. Ar jiems reikalingos iškreiptų veidrodžių karalystės, veidmainiškumas, ar reikia kartais ir tiesos, kuri nėra maloni.

Bet ir man taip gerai, aš mėgstu, kai man pasakoma, jeigu aš kažką blogai, ne taip darau ar kita nuomonė – tiesiai, be intrigų, melo, užkulisinių žaidimų. Tai yra gerokai geriau negu dalyvauti tam tikrame, kaip kai kurie politikai sako: čia yra scena, mes čia vaidiname, o realybėje visai kitaip yra. Aš nevaidinu, elgiuosi natūraliai tiek gyvenime, tiek politikoje.

– Jūs sakėte, kad puolimas prieš jus ir jūsų Vyriausybę verčia mąstyti apie kandidatavimą į prezidentus. Gal jau sumąstėte?

– Tikrai taip. Matosi, kad poliarizuojasi tokia situacija, kas buvo, galbūt, keista. Nors kai kas iš analitikų sako, kad nieko keisto nėra, bet yra tam tikros baimės ir statoma viskas ant vienos kortos – gegužės mėnesio.

Ar bus tas lūžis, ar ne, ar vėl bus galima sugrįžti atgal. Mane stebina, kodėl tokia baimė yra, kodėl daroma viskas, kad aš net nekandidatuočiau. Kur čia yra giluminės šaknys. Matosi, kad tokia poliarizacija vyksta: arba jie, arba mes. Kažkas jau nusprendę, galbūt pasiskyręs būsimą šalies vadovą, tai reiškia, galbūt ir Vyriausybę ir daugumą kitą.

Tai verčia tiesiog galvoti, kas šalyje vyksta, dėl ko taip yra, ar mes tikrai pajudinome ir užmynėme ant tokių skaudamų vietų, kad kartais atrodo neadekvatus, nesuprantamas, du metus besitęsiantis spaudimas, ką mes besakytume. Mokesčius didiname – blogai, mažiname – dar blogiau, algas keliam – blogai, jeigu mažintume – irgi blogai būtų.

Ta situacija tikrai mane verčia bent jau pamąstyti ir susivokti, dėl ko taip yra. Žmonės tą teigia, matau ir iš politinių kolegų, ir važinėdamas, bendraudamas su žmonėmis – gal nėra tai gerai, nežinau – šalyje tokia poliarizacija, dvi dalys, dvi pusės atsiranda. Jie ir mes. Nežinau, kaip bus.

– Kas yra jie ir mes? Elitas ir apačios?

– Naujas žodis atsirado apačios, bet tiesiog matosi.

– Jūs rimtai svarstote?

– Aš dabar tikrai susimąsčiau ir pakankamai rimtai. Mes darome ir konsultacijas su savo kolegomis, kas būtų ir kaip reiktų Vyriausybei dirbti, jeigu būtų vienas ar kitas nugalėtojas. Ir kokios būtų pasekmės, nes pasekmės gali būti tokios, kurios išsakytos viešai iš opozicinės partijos lyderio, kad mes viską atkeistume, viską panaikintume.

Iš esmės mokestinė reforma būtų sugriauta, vykstantis žmonių pajamų didinimas būtų griaunamas, parama šeimai būtų atsukta atgal. Tam pačiam viešajam sektoriui, kur dabar skundžiasi, dabar augimas realus yra – vėl būtų grįžtama atgal.

Kaip reikėtų tada darbuotis ir kokia Vyriausybė tai darytų, kas tada būtų po liepos mėnesio, kai bus Respublikos prezidento pasikeitimas. Tai verčia mąstyti, ar tie darbai, kuriuos mes tikrai būsime 2,5 metų dirbę, tikrai ne vienas aš, bet ir valdančioji dauguma, ministrai – mes tikrai pakankamai daug įdėjome širdies ir pastangų, kad taip būtų – kas bus toliau?

Ar nebus mūsų darbas nubrauktas ir pasakyta, kad einame visiškai kitaip, atgal, vėl tie patys grįžta oligarchiniai laikai, kai buvo tariamasi partijų lyderių, derinamos rinkiminės programos su verslu, verslo grupėmis. Tai tikrai verčia pamąstyti.

– Turite konkrečių duomenų, kas buvo derinama, ar kalbate iš politinės korupcijos bylų?

– Vyksta teismo procesai, užsklandos politinių užkulisių prasiskleidžia vis daugiau ir daugiau.

– Matant jūsų natūrą, jums kandidatavimas į prezidento postą turėtų būti principo reikalas.

– Ne. Jeigu tai ir būtų, ir tas pamąstymas – jokio principo reikalo nėra. Tiesiog noras padaryti darbus, dėl kurių atėjau ir pakliuvau į politiką – čia principas. O kandidatuoti, kad prieš kažką kandidatuoti, aš tikrai prasmės nematau.

– Valstiečiai sausį turi paskelbti savo kandidatą. Jeigu svarstytumėte, eitumėte po valstiečių vėliava ar kaip atskiras kandidatas?

– Ką bešnekėtume, be politinių partijų paramos, struktūros tikrai būtų pakankamai sudėtinga. Bet kokiu atveju, aš tikiuosi, kad suvažiavimas bus kaip niekad įdomus, nes manau, kad ne vienas kandidatas turėtų būti.

– Nuo valstiečių partijos?

– Manau, kad taip. Tai nebūtinai turi būti partiniai, aš irgi nesu partijos narys. Galbūt iki to laiko bus dar kažkokios iniciatyvos, jų pakankamai daug yra. Bet jeigu taip ir būtų, manau, kad valstiečiai demokratiniu būdu išsirinks savo kandidatą, kuris galėtų atstovauti pakankamai didelį rinkėją, kuris nėra tiesiogiai asocijuojamas su valstiečių partija, bet turi pakankamai didelį palaikymą tos pačios Vyriausybės programoje numatytoms nuostatoms.

Matysim, sausis greitai ateis, šventės pasibaigs, naujas politinis sezonas – per tą laiką gali būti visko ir įvairiausių pokyčių.

– Gali būti, bet premjere, į kurią pusę jūs linkstate?

– Šitas darbas, kurį dirbu, yra labai sudėtingas, varginantis, bet įdomus, dinamiškas ir duodantis aiškų rezultatą. Bet gali įvairiai svarstyti, o kas bus toliau, jei apsispręsi. Galiausiai, Vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus, dėl ministro pirmininko bus balsuojama.

Irgi yra tam tikri variantai, kad gali būti pasirinktas kitas ministras pirmininkas, prezidentas gali teikti kitą. Retai taip būna, bet mes esame dinamiškai gyvenanti visuomenė, kur daug ką sakome pirmą kartą: žiūrėkite, anksčiau to nebuvo. Visą laiką būna pirmas kartas.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.