Kirtis saugumiečiams – baigsis visagalių dienos

Neseniai Aukščiausiojo teismo (AT) priimta nutartis tenkinti koncerno „MG Baltic“ skundą rodo, kad Lietuvoje dar įmanoma apginti teisę bylinėtis netgi su Valstybės saugumo departamentu (VSD).

Baigsis žvalgybinę informaciją renkančių visagalių saugumiečių dienos.
Baigsis žvalgybinę informaciją renkančių visagalių saugumiečių dienos.
Žvalgyba.<br>V.Balkūno nuotr.
Žvalgyba.<br>V.Balkūno nuotr.
Valstybės saugumo departamentas.<br>D.Umbraso nuotr.
Valstybės saugumo departamentas.<br>D.Umbraso nuotr.
VSD direktorius Darius Jauniškis<br>T.Bauro nuotr.
VSD direktorius Darius Jauniškis<br>T.Bauro nuotr.
Valstybės saugumo departamentas.<br>D.Umbraso nuotr.
Valstybės saugumo departamentas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 20, 2018, 6:52 PM

Po šio AT sprendimo jau aišku, kad Vilniaus apylinkės teismas privalės priimti ir dar vieną su MG Baltic“ siejamų asmenų ieškinį VSD ir jo vadovui D.Jauniškiui, kuriuo už šiurkštų nekaltumo prezumpcijos pažeidimą ir žvalgybos duomenų paviešinimą reikalaujama 820 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Tai – svarbios teisminei praktikai bylos, nes jos gali nubrėžti ribas, kurių privalės laikytis specialiosios tarnybos, rinkdamos žvalgybinę informaciją ir teikdamos jos pagrindu parengtas pažymas.

Teismai buvo atsisakę priimti „MG Baltic“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateiktus duomenis tikrovės neatitinkančiais ir pažeidžiančiais dalykinę šios verslo įmonės reputaciją ir atlyginti žalą.

Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad žvalgybos duomenys negali būti nuginčijami civilinio proceso tvarka ir skųstis ieškovas turėtų VSD kontroliuojančiam NSGK ar Seimo kontrolieriui.

Kitaip sakant, teismai nusiplovė rankas ir „MG Baltic“ nusiuntė skųstis tam, kuris ir naudojo ginčijamus VSD duomenis, – NSGK.

Negana to, VSD kratosi atsakomybės už informacijos paviešinimą. Iš tiesų slaptą saugumiečių pažymą paskelbė NSGK. Vadinasi, pagal šią logiką ieškovas turėtų ieškoti teisybės pas tuos, kurie, jo manymu, jį ir nuskriaudė.

Tačiau kas gali tikėtis, kad, koncernui pasiskundus, NSGK ims ir pripažins, jog elgėsi neteisėtai, ir nubaus pats save?

Absurdiškai skamba ir siūlymas skųsti VSD Seimo kontrolieriui. Pirmiausia jo sprendimai yra tik rekomendaciniai, jis neturi teisės nurodyti atlyginti žalą ar apginti asmens teisėtus interesus.

Be to, ši institucija nesprendžia ginčų iš esmės, o tik aiškinasi procedūrinius ir administracinius pažeidimus. Todėl „MG Baltic“ atveju skundas Seimo kontrolieriui būtų vien tuščias oro virpinimas.

Ypač tai akivaizdu kitose bylose, kuriose buvęs Seimo kontrolierius ir ministras R.Šukys skundžia teismui VSD veiksmus, nes saugumiečiai perdavė NSGK kitų asmenų pokalbių įrašus, kuriuose minimas šis politikas, ir nors jokie jo veiksmai nebuvo užfiksuoti, tai tapo pagrindu išvadai, kad jį protegavo „MG Baltic“.

Kai Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos administracinis teismai atsisakė priimti R.Šukio ieškinį nurodydami, kad reikėtų kreiptis į Seimo kontrolierių, jis pats dar ėjo šias pareigas, vadinasi, būtų turėjęs skųstis sau. Beje, R.Šukys nebuvo paskirtas dar vienai Seimo kontrolieriaus kadencijai galimai dėl paviešintų VSD duomenų.

Tiesa, šių teismų sprendimai jau panaikinti ir dabar R.Šukio ieškiniai taip pat turės būti nagrinėjami iš esmės.

Saugumiečių pažymoje NSGK minima ir daugybė kitų asmenų. Ko gero, teismai, atsisakydami priimti „MG Baltic“ ieškinius, vengė precedento ir mėgino apsisaugoti nuo galimos jų lavinos. Bet AT įpareigojo teisėjus imtis darbo.

Krinta į akis, kad AT remiasi Konstitucinio teismo sprendimais ir nurodo, jog asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta. Nepriimdami ieškinių žemesnės instancijos teismai šią teisę suvaržė.

AT pripažino, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris turi išspręsti ginčą. VSD, kaip ir kitoms specialiosioms tarnyboms, negali būti daroma išimtis ir asmenys turi teisę apskųsti neteisėtus veiksmus, jei mano, kad jiems daroma žala.

Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika irgi įtvirtina asmens praktinę galimybę ginčyti veiksmą, apribojantį jo teises. Tai rodo, kad AT atsižvelgia ir į tai, jog asmenys, nesulaukę ieškinių prieš VSD nagrinėjimo Lietuvoje, gali kreiptis į EŽTT.

Teismas nurodė, kad žvalgybos informaciją galima naudoti tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.

Tai itin svarbu visoms specialiųjų tarnybų žvalgybine informacija grindžiamoms byloms.

Juk žinomas ne vienas atvejis, kai gaunami leidimai klausytis asmenų pokalbių dėl vienokių įtarimų, o vėliau surašomi kaltinimai remiantis atsitiktinai nugirsta visai kitokio pobūdžio informacija. Negana to, duomenys renkami metų metus, laukiant progos, kada jie galės būti panaudoti. Antai „MG Baltic“ buvo sekamas 13 metų.

Bet specialiosios tarnybos negali užsiimti savotiška medžiokle – neterminuotai klausytis žmonių pokalbių, tikėdamosi nugirsti kokios nors kompromituojančios informacijos. EŽTT nurodo, kad tokia žvalgyba gali būti tik laikina, nepanaudoti duomenys turi būti sunaikinti.

Kai taip surinkta informacija, kurios pagrindu neįmanoma pateikti jokių kaltinimų teisme, vis viena nutekinama, tai gali tapti netgi politinio susidorojimo su įtakingoms jėgoms neįtikusiais asmenimis įrankiu.

Visus šiuos metus dėl „MG Baltic“ veiklos tyrimo VSD nuolat šmėžavo viešojoje erdvėje, šios institucijos vadovas D.Jauniškis net pripažintas įtakingiausiu valstybės tarnautoju.

Gal tokia šlovė patinka kai kuriems pareigūnams, bet AT sprendimas vers juos suvokti, kokių ribų negali peržengti ir visagalės norinčios būti specialiosios tarnybos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.