Tai – kantriausias Vilniaus Šeškinės poliklinikos pacientas. Nuo ryto iki vakaro dienas jis leidžia poliklinikos penktame aukšte, šalia savo šeimos gydytojos durų. Tačiau dažniausiai gydytojos jam nė nereikia, poliklinikoje jis dienas leidžia, nes neturi kur gyventi.
Apie save vyras daug negali pasakyti, nebent tik vardą – Andrius. Tačiau poliklinika tokiu gyventoju nėra patenkinta.
Vilniaus Šeškinės poliklinikos slaugytoja Birutė Puodžiūnienė teigė, kad benamis Andrius poliklinikoje būna visą jos darbo laiką. „Poliklinika gaunasi kaip įkaitė. Mes negalime jo išvaryti į gatvę. Kiek poliklinika dirba, tiek jis būna“, – sakė B.Puodžiūnienė. Jos teigimu, poliklinikoje benamis gyvena jau antrą žiemą, joje jis pasirodo iš karto atšalus orams.
„Taip aš jį ir matau, poliklinikos pirmam aukšte sėdi vežimėlyje, ketvirtame aukšte, pas mus sėdi jisai. Jis pas mus kartas nuo karto užsiregistruoja paskutiniu talonu, kad būtų 19:30 ar 19:40. O atvažiuoja 7 valandą ryte. Matomai, kai iš nakvynės namų išvažiuoja, tai ir atvažiuoja pas mus. Ir laukia kol pateks pas gydytoją“, – sakė, kad poliklinikos slaugytoja.
O pacientams benamis visai nepatinka. Poliklinikoje benamis būna blaivus, neagresyvus, todėl kviesti policiją gydymo įstaiga neturi pagrindo. Tačiau pasak slaugytojų, iš pacientų, ypač tėvų su mažais vaikais, jie sulaukia nepasitenkinimo dėl tokio poliklinikos gyventojo.
Viena lankytoja sakė, kad „jeigu jis smirda, tai trukdo“, kita kalbėjo kiek kitaip, ji tikino, jog „gal nėra gerai, bet kur jį žiemą varysi, negi į gatvę. Bet tokiu atveju reikėtų iškviesti policiją, yra namai ir jie jie nuvežtų jį“. Kitas poliklinikos lankytojas teigė, kad benamis neturėtų gyventi poliklinikoje. „Vis tiek kažkur turi būti prieglauda kažkokia ar kas, nes poliklinikoje koks čia gyvenimas“, – sakė jis.
Neapsikentusi antrą žiemą gyvenančio benamio poliklinika šaukiasi sostinės pareigūnų pagalbos. Vilniaus Šeškinės poliklinikos slaugytoja B.Puodžiūvienė sakė, kad kvietė ir socialinius darbuotojus. „Mūsų vyriausioji slaugytoja skambino, iškvietė socialinius darbuotojus. Juk yra „Sala“ ir kitų įstaigų, kur teikiamos socialinės paslaugos, bet jie paliko, sakė, nėra vietų.
Vilniaus savivaldybė tikina, keletą kartų siūliusi benamiui, kur apsistoti, tačiau šis atsisakydavo, o per prievartą išvežti jo negalėjo.
Vilniaus Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Ieva Paberžienė tvirtino, jog jei žmogus nesutinka, per prievartą jo apgyvendinti negali. „Esmė yra ta, kad viskas vyksta tik su žmogaus sutikimu ir jeigu žmogus nesutinka, tai per prievartą jo apgyvendinti ar apnakvindinti socialiniai darbuotojai tikrai negali“, – sakė I.Paberžienė.
Tik po ilgų įkalbinėjimų benamį pavyko bent kuriam laikui įtikinti polikliniką iškeisti į nakvynės namus. Tačiau jei jis vėl sugrįš prie šeimos gydytojos durų, pareigūnai nieko pakeisti negalės.
