Du suaugusieji, du mokyklinio amžiaus vaikai ir kūdikis gyvena 18 kvadratinių metrų ploto bute. Nors šeima patikino gydytoją, kad vasarą ketina kraustytis į erdvesnį būstą, pradėtas tyrimas, kurio metu apklausti kaimynai ir pedagogai.
Po to prasidėjo kursų ir pagalbos siūlymas, o galiausiai po atlikto tyrimo konstatuota, kad nors gyvenamasis plotas nedidelis, vaikai prižiūrimi tinkamai.
Diskutuodami apie šią situaciją internautai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni teigė, kad pranešdama apie tai, kokiame mažame bute gyvena šeima, medikė pasielgė tinkamai ir taip parodė savo susirūpinimą sąlygomis, kuriomis auga vaikai, kiti teigė, kad valstybės institucijos turėtų galvoti apie tai, kaip pagelbėti šeimai, o ne trukdyti, ypač tai atvejais, kai padėti niekuo negali.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbintų politikų nuomonės taip pat išsiskyrė.
A.Sysas: „Gydytoja pasielgė teisingai“
Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad tokiomis sąlygomis Lietuvoje gyvena ne viena ir ne dvi šeimos, būsto problema labai opi. Politiko ši istorija nenustebino, jis prisiminė, kad ir pačiam teko pakeisti ne vieną būstą: „Teko gyventi ir su tėvais, ir su vaikais, ir pusrūsyje. Siekiame pagerinti gyvenimo kokybę, tad nuo gražių kalbų reikėtų pereiti prie darbų. Įstatymuose viskas numatyta, bet kai ateina laikas skirti pinigų, tada nusprendžiama, kad yra svarbesnių dalykų nei pagalba šeimoms“, – svarstė jis.
Anot jo, teikiami įvairūs siūlymai ir eilių tvarkos pataisymai esamų problemų nesprendžia.
„Juk jaunos šeimos galėtų tikėtis socialinio būsto, bet valstybė jau daug metų iš eilės skiria labai mažai pinigų socialinio būsto statybai ar nuomai. Nuomai gal skirta kiek daugiau, bet mūsų mąstymas kol kas dar toks, kad išduoti dokumentą, jog šeima gyvena socialiniame būste, reiškia, kad paskui jų niekaip neiškeldinsi“, – apie gyvenamosios vietos deklaravimo sunkumus nuomojamame būste kalbėjo pašnekovas.
A.Syso teigimu, apskritai per mažai skiriama lėšų socialinio būsto statybai. „Ar teisingai pasielgė gydytoja? Ji logiškai pasakė, kad penkiems žmonėms gyventi 18 kvadratinių metrų būste – ne pats geriausias variantas. Žinoma, kokių kinų ten gal tilptų ir dešimt, tokių butų man toje šalyje teko matyti“, – kalbėjo parlamentaras ir pridūrė, kad, kalbant apie pagalbą šeimai, normalu, kad atsakingos tarnybos atėjo ir pasidomėjo situacija.
Politikas atkreipė dėmesį, kad neretai priimami įvairūs su šeimos politika susiję įstatymai yra labai teoriniai, o praktikoje jų veikimas apskritai abejotinas.
„Šeimoje trys vaikai, kodėl tokiai šeimai, jei būtų pakankamai socialinių būstų, savivaldybė negalėtų pagerinti gyvenimo sąlygų? Galėtų. Tai ir būtų reali pagalba šeimai. Jei jauna šeima turi šiek daugiau pinigų ir į valstybės paramą ar socialinį būstą nepretenduoja, tuomet savivalda galėtų skirti municipalinį būstą. Tai jau būtų kompleksinis požiūris į šeimą – tiek iš savivaldos, tiek iš pačios valstybės. Vieni skirtų iš biudžeto lėšų municipalinio būsto statyboms, o savivalda, matydama, kad jauna šeima gražiai tvarkosi, augina daug vaikučių, jiems pagelbėtų. Taip gyvena likęs pasaulis, o mes tuo pasigirti negalime“, – svarstė A.Sysas.
Ėdžiose gimęs Kristus būtų atimtas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos Seime narys Rimantas Jonas Dagys tikino, kad Lietuva stengėsi išsivaduoti iš tokios sistemos, kai valstybė sprendė, ar žmogus turi teisę turėti vaikų ar ne.
„Man atrodo, kad kai kurių žmonių galvose nuo anų laikų dar likęs įsitikinimas... Pagal tokius standartus, tai ir Jėzus Kristus būtų atimtas iš Marijos, nes gimė ėdžiose. Kažkas negerai su kai kurių žmonių supratimu, kažkas jų viduje pažeista. Jei tėvai augina vaikus ir atiduoda visą širdį, tai ko mes daugiau turėtume turėti? Materialinės gėrybės atstoja šeimą? Ką gerbiame – šeimą, besirūpinančią vaikais, ar tetas ir dėdes, kurie susigalvoja savo standartus ir mėgina juos užkrauti ant kitų žmonių galvų?“ – klausė politikas.
Anot jo, šeima yra visa ko pagrindas ir valstybė turėtų ja rūpintis, o ne užsiimti įvairiomis represijomis.
„Žmogaus gerovė nėra tik socialinės ar ekonominės galimybės. Tai, mano galva, antraeilis dalykas. Svarbiau, kokie santykiai šeimoje. Tai šeimos esmė, o ne tai, kokios gyvenimo sąlygos. Gyvenimo sąlygos vienu metu būna blogesnės, kitu – geresnės, jos ne iš karto susikuria. Jei daugelio tokių šeimų paklausite apie šviesiausius prisiminimus, tai, matyt, jie ir bus iš to laiko, kai visi gyveno tame kambarėlyje, o ne po to, kai tas kambarėlis virto namu ir visi ėmė pasiklysti tarp kambarių ir vienas kito neberasti“, – kalbėjo R.J.Dagys.
T.Tomilinas: „Vykta mąstymo lūžis“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) narys Tomas Tomilinas kalbėdamas apie lrytas.lt publikacijoje aprašytą istoriją priminė, kad veikiausiai ne viena šeima Lietuvoje gyvena itin erdviuose būstuose. „Pagal kvadratų skaičių, tai ir mano šeima, matyt, gyvena ne taip jau erdviai – keturi vaikai ir šešiasdešimties kvadratų bute. Aš neprieštaraučiau, jei kas nors mano šeima dabar susirūpintų. Visuomenės rūpestis – ar jis savanoriškas, ar per institucijas – yra gerai“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, šiandien žmonės per mažai rūpinasi vieni kitais.
„Neturime teisės demonizuoti tarnybų, ten dirba mamos ir tėčiai, tie patys lietuviai, kuriuos mylime ir jai didžiuojamės. Jokių tarnybų negalime demonizuoti, galima tik Seimą, čia išimtis“, – šmaikštavo politikas.
T.Tomilinas pasakojopuikiai pamenantis laikus, kai pamatęs jo automobilį stabdantį policijos pareigūną jausdavo baimę, bet dabar, anot jo, to nebėra, nes policija dirba kitaip.
„Žinoma, visada yra įvairių situacijų ir lazdos perlenkimų, bet statistika rodo mažėjantį vaikų paėmimo iš šeimų skaičių. Dabar atsirado daugiau dėmesio šeimoms ir darbo su jomis. Esame lūžio taške – keičiamės kaip visuomenė, bendruomenė. Pokytis sukelia baimių ir diskomforto jausmą. Tai ateina iš ankstesnių priespaudos laikų, kai tarnybos asocijavosi su prievarta ar bausme. Suprantu žmones, kad kol kas nėra pasitikėjimo“, – kalbėjo jis.
T.Tomilino teigimu, kartais įvairios pagalbos prireikia ir socialinių įgūdžių nestokojančioms šeimoms. „Paslaugų šeimoms daugėja, o domėjimasis ir paklausimas „Gal jums reikia pagalbos?“ nėra jokia bausmė. Svarbu, kad pagalbą gautų ne tik tie, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ar yra įrašyti į kokius nors sąrašus. Lietuvoje dažnai piktinamasi, kad tvarkingos šeimos nesulaukia jokios pagalbos, tai turi keistis“, – kalbėjo jis.
