Už korupcijos prevenciją atsakinga patarėja N.Černiauskienė, anksčiau dirbusi Specialiųjų tyrimų tarnyboje, buvo atleista kaip praradusi ministro pasitikėjimą.
„Jis man pasakė, kad aš turėčiau trauktis, nes žmonės manęs bijo.
Atsakiau, kad ne dėl draugystės atėjau į ministeriją dirbti“, – taip patarėja iš pradžių atrėžė A.Verygai, pasiūliusiam išeiti savo noru.
Gražiuoju trauktis nesutikusios N.Černiauskienės atleidimas buvo palydėtas kaltinimų.
Ji buvo įvardyta kaip viena netinkamos lyderystės pavyzdžių, dėl jos kaltės esą vėlavo kai kurios Vyriausybės programoje suplanuotos priemonės. Šiuos kaltinimus išgirdusi N.Černiauskienė pagrasino dėl šmeižto kreiptis į teismą.
„Tai, kas buvo padaryta, – elementarus viešųjų ryšių neraštingumas.
Užteko mandagiai patylėti, padėkoti už darbus ir uždaryti duris. Juk buvo tarpušventis ir niekas nebūtų pasigedęs tos informacijos“, – portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ sakė buvusi patarėja.
– Akivaizdu, kad nesutinkate su jums mestais kaltinimais? – paklausėme N.Černiauskienės.
– Man mesti priekaištai nėra susiję su mano vykdytomis funkcijomis. Be to, įvelta ir daugybė žmonių. Man išsakytus priekaištus turėtų prisiimti bent trys dešimtys žmonių.
– Ką norite tuo pasakyti?
– Aš nebuvau tiesiogiai atsakinga nė už vieną ministerijos pranešime paminėtą priemonę, kurios esą nebuvo vykdomos.
Už jas buvo atsakingi ministerijos kancleriui ar pačiam ministrui pavaldūs asmenys, kuriems aš galėjau tik patarti. Patarėjas negali parengti raštų, jis neturi didelių įgaliojimų. Paradoksas, kad tie darbuotojai, kurie buvo atsakingi už tas priemones ir jų neįgyvendino, buvo netgi paaukštinti.
Pavyzdžiui, už kritikos sulaukusį ES lėšomis finansuotą projektą, kai paskaitas antikorupcijos tema studentams skaitė buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, buvo atsakinga Eglė Tamašiūnienė.
Tačiau A.Veryga, net žinodamas, kad priemonės nėra įgyvendintos, ją kažkodėl paskyrė vadovauti naujai sukurtam Antikorupcijos ir atitikties skyriui.
– Šis skyrius – naujas ministerijos padalinys. Ar E.Tamašiūnienė šio skyriaus vadove tapo konkurso būdu?
– Tai ir yra įdomiausia. Nors aš subūriau grupę specialistų, kurie tarsi dirbo su manimi, realiai jie buvo pavaldūs ministrui.
Viena tų specialisčių E.Tamašiūnienė apeinant mane buvo pakviesta į neeilinę atestaciją ir buvo įvertinta labai gerai, nors buvo atsakinga už tuos darbus, už kurių neatlikimą dabar aš esu kritikuojama. Ministras ją paskyrė skyriaus vadove apeidamas Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus.
– Norite pasakyti, kad skyriaus, kuris užsiima korupcijos prevencija ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, vadovas buvo pasirinktas ne itin skaidriais būdais?
– Maža to, šis ministerijos tarnautojas atsakingas už viešųjų ir privačių interesų derinimą.
Aš klausiau, kodėl man net nebuvo pranešta apie neeilinę E.Tamašiūnienės, kurios darbo trūkumus aš mačiau, atestaciją.
To klausiau ir kanclerės (laikinai šias pareigas eina Odeta Vitkūnienė. – Red.), ir ministro patarėjos Vilmos Srogės.
Man buvo pasakyta, kad toks ministro nurodymas.
– Susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu buvote izoliuota nuo informacijos. Ar tiesa, kad ją susirinkdavote kitaip?
– Tikrai buvau izoliuota. Man tik galbūt pasisekė, kad žmonės pasitikėjo ir atnešdavo informacijos ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, pavyzdžiui, apie būsimas grėsmes.
Tada galėjome pasiruošti ir užbėgti tiems įvykiams už akių.
Mane stebino ši izoliacija, kuri atsirado staiga ir dėl nelabai aiškių priežasčių. Gal tai buvo panašu į persekiojimą.
– Kas jus persekiojo?
– Gal veikė kažkokios jėgos, kurios ministrui pašnibždėdavo tai viena, tai kita, – esą kad galbūt veikiu prieš jį.
– O ar veikdavote?
– Tikrai ne.
– Ar gali būti, kad jus pasiekdavo kokia nors informacija, kurią paviešinus galėtų kilti kokių nors nepatogumų ministrui ir jo komandai?
– Manau, jūsų svarstymai gana tikslūs. Bet dar ne laikas atskleisti visas tas paslaptis.
– Gal ministerijos pranešimas, kad jūs nesusidorojote su iššūkiais ir dėl to buvote atleista, buvo savotiškas kerštas ar perspėjimas?
– Tame pranešime matau vieno konkretaus žmogaus tiesioginę neapykantą (pranešime buvo cituojama ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. – Red.).
Gal ji taip elgėsi dėl baimės prarasti įtaką ministrui ar dėl noro jos turėti daugiau?
Kas stovi už jos, man sunku atsakyti.
Tačiau kitas profesionalus viešųjų ryšių specialistas būtų pasinaudojęs tarpušvenčiu, neprisigėręs surūgusio aguonų pieno ir neparašęs tokios nesąmonės.
– Tai kokios tikrosios jūsų atleidimo priežastys?
– Kai ministras man pranešė, kad turiu išeiti iš darbo, jis man net nedrįso pameluoti ir tiesiai pasakyti, kodėl turėčiau rašyti pareiškimą. Jis pasakė kažką nekonkretaus.
Aš prašiau paaiškinti, kodėl taip elgiamasi su žmonėmis, kurie ne vienu atveju buvo panaudojami kaip skydas, turėjo vaikščioti ant įstatymo pažeidimo ribos. Ministras nerado konkretaus paaiškinimo, ir mane tai liūdina.
Mačiau kokius penkis atleidimus, kai iš pradžių pranešimas pasirodo spaudoje, o tik po to žmogui liepiama rašyti pareiškimą. Todėl ir skubėjau sužinoti, kokia žinutė lydės mano išėjimą, – esą bus pranešta, kad turiu kitų karjeros planų. Bet man toks variantas netiko.
– Seimo narys Povilas Urbšys, komentuodamas jūsų atleidimą, išsakė versiją, kad jūs esą tapote nekontroliuojama ir galėjote pradėti kelti grėsmę pačiam A.Verygai.
– Manau, kad grupės, kurios buvo suinteresuotos mane patraukti, nes matė, jog negali patraukti ministro, sukeldamos baimę, kad esu nekontroliuojama, suveikė sėkmingai – A.Veryga pakliuvo į spąstus tų žmonių, kuriems buvo naudinga patraukti mane.
