O, svarbiausia, neliečiamieji už nieką neatsako. Net jei jie padaro klaidų, už jas atlygina valstybė. Taip įtvirtinta mūsų šalies įstatymuose, ginančiuose neliečiamuosius – prokurorus.
Bet pernai vos nenutiko istorinis įvykis: Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad Panevėžio prokuroras A.Amparavičius dėl nepagrįstai pareikštų įtarimų galėjo verslininkams padaryti milžiniškų nuostolių, todėl byloje turi dalyvauti kaip atsakovas. O pralaimėjęs verslininkams atlyginti patirtus nuostolius – apie 300 tūkst. eurų. Svarbiausia – iš savo kišenės, o ne iš biudžeto.
Nieko nuostabaus, kad tarp neliečiamųjų kilo panika. Kas dabar bus? Negi nebegalėsime daryti, ką užsimanę, nes reikės atsakyti savo kailiu (tiksliau, pinigine)? Teko skubiai kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.
O teisėjai, apsižiūrėję, kad dėl to paties neliečiamojo prokuroro galimos savivalės ieškinius pateikė dar kelios įmonės, nusprendė visus juos sujungti į vieną bylą ir perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Tada ir atsirado galimybė priimti Saliamono išminčiai prilygstantį sprendimą – prokurorą iš bylos išbraukti, o vietoj jo įtraukti valstybę.
Taigi neliečiamieji ir toliau galės kastis po jiems kuo nors neįtikusių verslo įmonių pamatais, pradėti iš piršto laužtus tyrimus, tampyti niekuo dėtus žmones bandydami surasti, ko nepametę.
Panašiai, kaip nutiko su amžiną atilsį B.Lubio mėginimu kartu su valstybe steigti mažesnį ir taupesnį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Nepagrįstai apkaltinę valstybės labui dirbusius tarnautojus, sužlugdę Lietuvai būtino terminalo statybą ir taip pasitarnavę „Gazprom“ prokurorai liko nekalti, nes jie, pasirodo, yra nepakaltinami iš esmės.
