Ar dera kandidatui į prezidentus, užuot sprendus rimtus klausimus, užsiimti internetinių komentarų rašymu palieku spręsti kiekvienam iš jūsų. Jei klaustumėte mano nuomonės – tai mažų mažiausiai nesolidu.
Šio politiko sakyčiau perdėtas priešiškumas Druskininkams ir man jaučiamas jau ne vienerius metus. Gal tam įtakos turėjo V. Mazuronio ilgametė artima bičiulystė su sporto partneriu, liberalu mano oponentu Valdu Trinkūnu?
Būtent su tuo pačiu V. Trinkūnu V. Mazuronis į vieną dūdą pūtė 2011 metais, kai padavė Druskininkų savivaldybę į teismą dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra įvedimo.
Rinkliava, kurią įvedę didžioji dalis pasaulio miestų, o dabar – ir didžioji dalis miestų Lietuvoje, tuomet sulaukė labai didelio pasipriešinimo iš kai kurių veikėjų. Arba veikiau tai buvo jų bandymas pasireklamuoti Druskininkų sąskaita.
Panašu, kad naudodamasis Druskininkais populiarumo V. Mazuronis pradeda siekti ir prieš 2019 metų Prezidento rinkimus.Todėl jaučiu pareigą visiems priminti, kokiais poelgiais šis politikas garsėjo praeityje.
Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose garsiai kalbama, kad būdamas ministru savo piarui kaip jis neva kovoja su afrikiniu kiaulių maru, brakonieriais ir tvoromis, keliui į Europos parlamentą V. Mazuronis iš Aplinkos ministerijos biudžeto išleido daugiau kaip 2,5 milijonų eurų. Alytaus rajono medžiotojai iki šiol atvirai juokiasi, kai ministras, atvykęs aptarti afrikinio kiaulių maro pažabojimo, greitai persirengė už kampo, papozavo 10 minučių prieš kameras ir netaręs nieko konkretaus išvyko atgal į Vilnių. Arba liepęs savo pavaldiniams susekti brakonierius, laukdavo skambučio ir kaip toje populiarioje kiekvieną savaitę rodomoje nusikaltėlių gaudymo laidoje lėkdavo nusifilmuoti brakonierių gaudymo operacijoje.
Bet, pasak liudininkų, tais reportažais jo kovos su brakonieriais ir baigdavosi. Ministrui V. Mazuroniui itin rūpėjo ir tvoros – bet tik žinomų žmonių, dar geriau politikų. Matyt, kad galėtų sau kuo didesnę reklamą darytis.
Visą kadenciją V. Mazuronis laikėsi įsikandęs ir manosios tvoros gabalo, nors prie to paties Ratnyčios upelio yra dar mažiausiai keturios sodybos su statiniais vandenyje ar, kaip vaizdžiai mėgstama sakyti, su į vandenį įbridusiomis šimtmečius skaičiuojančiomis tvoromis. Iš komentarų viešoje erdvėje panašu, kad 2019 metais mano sodybos tvora ir vėl bus V. Mazuronio politinio piaro vinis – metodai juk gerai išmokti.
Priminsiu keletą faktų apie tuos metodus.
Matyt, V. Mazuronis nerado laiko ir neturėjo noro domėtis situacija ir atsiversti dokumentų, kuriuose juodu ant balto išdėstyti akivaizdūs faktai dėl mano sodybos ir ją juosiančios 1960 metų tvoros teisėtumo.
Mano nuomone, jis įžūliai naudojosi tarnybine padėtimi, dalino grasinančius ultimatumus ir taip vertė savo pavaldinius pažeisti įstatymus liepdamas 1992 metų teisės aktą pritaikyti 1960-aisiais registruotam statiniui. Ką patvirtina Registrų centro išrašas.
Kas gali paneigti, kad taip drąsiai ministras elgėsi dėl galimai turėtos įtakos net kai kuriems teisėjams?
Po tokio akibrokšto sunku patikėti, kad gyvename teisinėje valstybėje. Kiek yra žinoma, V. Mazuronis galimai pasinaudojo ne tik savo tarnybine padėtimi, bet ir savo draugo, mano jau minėto liberalo V. Trinkūno artimomis pažintimis Prezidentūroje ir teismuose.
Tvoros klausimu V. Mazuronis viename laikraštyje pasisakė stebėtinai atvirai: „2014-aisiais, kai lankiausi Lazdijų rajono savivaldybėje, išėjo kalba dėl tos R. Malinausko tvoros. Tuomet paklausiau aplinkos apsaugos departamento vadovų, kokia ten situacija. Man pasakė, kad nežino, ką daryti. Kaip dabar prisimenu, pasakiau jiems, kol aš grįšiu į Vilnių per dvi su puse valandos, ant mano darbo stalo turi gulėti jų įpareigojantis dokumentas tai tvorai nugriauti, arba aš norėčiau matyti pareiškimą, kad jie atsistatydina iš pareigų.“
Ar moralu politikui naudotis užimamomis pareigomis ir daryti neteisėtą spaudimą pavaldiniams? Manipuliuoti žmonėmis yra žemiausia, ką gali padaryti prie valdžios vairo stovintis politikas.
Aš atvirai galiu pasakyti – gabalas tvoros man nėra vertybė. Tačiau gyvendamas teisinėje valstybėje tikėjausi teisingumo ir skaidrumo.
Gaila, kad tokie ministrai kaip V. Mazuronis gali lengva ranka duoti nurodymus jam pavaldžioms institucijoms susidoroti su nepatinkančiais, nepatogiais ar kitokią nuomonę turinčiais žmonėmis. O blogiausia, mano manymu, yra tai, kad tuos nurodymus toleruoja kai kurie teismai ir teisėjai.
Štai dar vienas pavyzdys – tas pats V. Mazuronio bičiulis, jaunystės laikų draugas liberalas V. Trinkūnas, kaip buvo skelbta vietinėje spaudoje, pasisavina 10 arų valstybinio miško. Sakysite, pažeistas viešasis interesas?
Kauno apygardos Teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės, 2017 metų balandžio 12 dieną nusprendžia, kad: „byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant statinių savininkų interesus“. Priimtas sprendimas, kad privačią nuosavybę reikia išsaugoti.
Stebuklingai tie patys trys teisėjai po pusmečio 2017 m. rugsėjo 28 dieną mano byloje dėl Latežerio priima kardinaliai skirtingą sprendimą, nei iki tol jų pačių suformuotą teismų praktiką. Jei iki tol buvo stengiamasi bet kokiu atveju išsaugoti asmens turtą, tai mano atveju, kai upė priartėjo prie statinių, nuspręsta tuos statinius sunaikinti. Ar dar kam kyla klausimų dėl galimo dvigubų standartų taikymo?
Aš labai noriu tikėti, kad gyvenu valstybėje, kurioje įstatymai galioja vienodai visiems, bet matau, kad toli gražu taip nėra. Ir jeigu žmonės, tarp jų ir aš, dėl ministrų spaudimo teismams ir žiniasklaidai bus verčiami kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, tai rodo, kad valstybei gresia labai liūdna ateitis.
Savo nuomonę išsakau neturėdamas tikslo skųstis. Tiesiog galvoju, kad politikoje, o ypač prie Valstybės vairo, turėtų stovėti politinę moralę turintys žmonės. Kai susiduriu su eiline purvo doze, prisimenu šviesios atminties profesorių Justiną Karosą – jo darbštumą, sąžiningumą, patarimus, tikėjimą savo krašto žmonėmis. Gaila, kad tokių žmonių mūsų politikoje vis mažiau.
Ir pabaigai. Per visą savo vadovavimo Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Druskininkų savivaldybei laikotarpį nepamenu nė vienos V. Mazuronio iniciatyvos, kuri būtų palengvinusi lietuvių gyvenimą. Ponas kandidate į prezidentus, ar, be R. Malinausko tvoros gabalo, turite atliktų ar pradėtų žmonėms svarbių darbų?
Į praėjusius rinkimus atjojote ant R. Malinausko tvoros gabalo, į šiuos gal josite ant geltonosios kiaulės? Juk metai tokie!
