Savo kanclerio A.Stončaičio asmenyje vyriausybė oriai pasitaisė akinius, atsikrenkštė, o po to garsiai paskelbė miestui ir pasauliui: nuspręsta įkurti Lietuvos tarptautinio įvaizdžio komisiją, oficialiai ji vadinsis Lietuvos įvaizdžio strategine taryba.
Žmonės, gal kas nors atsimenate, kiek Vyriausybių ir kiek kartų kūrė visokias savas „prekės ženklo“, „įvaizdžio strategijos“ ir kitokias komisijas ar darbo grupes? Vien skaičiuojant nuo praėjusio dešimtmečio visas dešiniųjų, kairiųjų, raudonųjų ir baltųjų valdžias būta ne mažiau kaip 10 bandymų.
Visokių burtažodžių, šitokių, kaip „Drąsi šalis“, prigalvota aibė, sugaišta daugybė laiko, sugadinta šūsnys popieriaus, ištratinta dešimtys milijonų litų ir eurų.
Kai kurie tratintojai už savo pokštus vos išvengė rimtų nemalonumų su valdiškais namais.
Bet nė viena buvusi valdžia nenorėjo klausyti tų, kurie jai aiškino, jog dangus yra mėlynas, žolė žalia, o du plius du yra keturi, todėl tokios šalys kaip Lietuva negali užkariauti Marso ar sukurti stebuklingos „strategijos“, kuri visiems laikams sukurtų kažkokį „įvaizdį“, galbūt primenantį lietuviškų pievų žolelių arbatą, o to „įvaizdžio“ gurkštelėję užsieniečiai šlovintų Marijos žemę kaip unikalią.
Tiesa, ši Vyriausybė aiškina, kad jos steigiama strateginė taryba bus visiškai kitokia – tikras kolektyvinis visuomenės organas, įtrauksiantis visų sričių ekspertus ir atstovus, be to, „įvaizdžio strategija“ bus kuriama ne už mūsų, o už naiviojo Briuselio pinigus.
Ak, tai išties viską keičia! Išskyrus būsimą rezultatą. Ir faktą, jog dabartiniai profesionalai su savo fantazija – ne aukščiau už buvusius mėgėjus.
