Mečys Laurinkus. Niekas nebesugeba paaiškinti, kas šalyje vyksta

Noriu paantrinti ekonomisto R.Kuodžio žodžiams: „Šalyje vyrauja „dzin budizmas“. Visi eina pasroviui, visi šneka, niekas nieko nebeklauso, juo labiau Seimas, pagaliau, įvairaus lygio valstybės išlaikomi, todėl šalis ir vargsta.“

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 12, 2019, 7:15 AM

Papildyčiau – nei prezidentė, nei Vyriausybė, nei institutai, tyrimų centrai nebesugeba paaiškinti, kas šalyje vyksta, kokia mūsų politika su išorės pasauliu, kaimynais, viduje ir kokia, bent artimiausia, ateitis?

Nebenoriu kelti iš numirusių klausimo: o koks mūsų tikslas? Žinoma, be nuvalkiotų žodžių – „demokratija“, „gerovė“. Ar prioritetas vis tas pats – Skandinavija?

Jeigu taip, kaip galėjo atsirasti Seime projektas „pataisyti“ Visuomenės informavimo įstatymą, kuris prilygsta sovietinio baudžiamojo kodekso straipsniams, variusiems kitaip galvojančius į kalėjimus. „Nenulaikai liežuvio už dantų?“ – bardavo tėvai vaiką studentą, susidomėjusį L.Brežnevo marazminėmis kalbomis.

Apie valdžią tik gerai arba nieko? Apsistokime prie paprastesnių dalykų. Pasibaigė mokytojų streikas. Ar kas nors suprato, kokios iš tikrųjų problemos šioje tarpusavyje besipešančių profsąjungų žemėje? Kam streikuojantieji priešinosi, su tuo galų gale ir sutiko. Tad kam visas šis triukšmas, kuriame premjeras įžvelgė net „valdžios perversmo“ ženklų? Tik dėmesiui atkreipti?

Šimtai „į galvas suaugusių profesorių“, kaip kažkada rašė poetas K.Binkis, negalėjo surasti vieno sklandžia lietuviška kalba sugebančio paaiškinti ne prieš kelias dienas kilusios bėdos esmės? O gal niekas ir nebenori aiškinti?

Streikas pasibaigė, pasimiršo ir problemos, ir herojai, o mes vėl einame, R.Kuodžio žodžiais, pasroviui paskui viską gožiantį informacinį šiukšlyną, nusviesdami į jį ir dar neseniai ant šakių keltas „grėsmes“. Grėsmes nacionaliniam saugumui, Vyriausybei, rinkimams.

Susirinkusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad ypač didelių grėsmių ir nėra. S.Skvernelis turėtų prikąsti lūpą – ar nepaskubėjo su pavojaus tautai ir valdžiai skelbimais?

O gal viskas kur kas paprasčiau. Prezidentės vadovaujama VGT sušvelnino „grėsmes“ vien todėl, kad premjeras jas paryškino. Atvira paslaptis, jog tarp Vyriausybės ir Prezidentūros vyksta psichologinis karas.

Bet juk ne vien streikai ar grėsmės reikalauja platesnio paaiškinimo. Gyvename permainų pasaulyje, kurių be kvalifikuotų komentarų reikšmę mūsų gyvenimui sunku suprasti. Atkūrus nepriklausomybę beveik dešimt metų buvo savaime aišku, kokia Lietuvos valstybės strategija, ko siekiame, kas mums naudinga ar žalinga.

Dabar situacija keičiasi iš esmės. Vis dažniau tenka klausti, ar tai būtų ES ateities problemos, ar Lietuvos santykiai su kaimynais, ar iš įsipareigojimų euroatlantinei bendrijai kylančios vidinės reformos: o kokia mūsų valstybės pozicija?

Paskutinis pavyzdys – vėl atgijusi Rusijos tranzito tema. Naujųjų metų išvakarėse ir iškart po jų Maskva skambiai pranešė tris naujienas: pradeda kelto, skirto geležinkelio kroviniams vežti iš Ust Lugos į Karaliaučių, statybą, atidaro kruizinio lainerio į Pionerskį (Naujieji Kuršiai) liniją, paleidžia suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Karaliaučiaus srityje. Pastarojo „pašventinime“ dalyvavo tranzito, aplenkiančio Baltijos valstybes, iniciatorius ir projekto prižiūrėtojas V.Putinas.

Lietuvos žiniasklaida į pirmus du pranešimus išvis neatkreipė dėmesio, o paskutinį, apie SGD terminalą, nenoriai pakomentavo mūsiškė Energetikos ministerija. Deja, mūsų valdininkų paaiškinimas buvo toks painus, jog jį išklausę mano namiškiai tiesiai pasakė: nieko nesupratome, gerai ar blogai mums tas rusų terminalas, neaišku, koks mūsų požiūris į tą dujų vamzdį iš Baltarusijos per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį.

Atsakiau paprastai: nežinau mūsų valstybės pozicijos šiuo klausimu. Anksčiau žinojau. Buvo toks projektas, pavadintas 2K, bandęs padaryti dviejų uostų tandemą sulyginant gabenimų pajėgumus. Bet projektas buvo sumaltas į miltus, esą naudingas tik Rusijai, taigi tuo mano žinios apie rusišką tranzitą ir pasibaigia.

Kažkada perskaičiau emocingą straipsnį „Ar Lietuvai reikalingas rusiškas tranzitas?“. Maniau, kils diskusija. Nekilo. Visos Lietuvos valdžios nemėgsta šios temos. Nėra ir patikimos oficialios informacijos apie tranzitą iš grėsme nuolat įvardijamos kaimynės.

Miglotas paaiškinimas, kad Lietuva ir Rusija dėl dujų tranzito vamzdžiais yra sudariusi sutartį iki 2025 m., mažai ką tepasako. Gal iki to laiko tolydžio menkėjant dujos vamzdžiu ir tekės, bet kas po to? Profesorius R.Vilpišauskas spėja: „Gali būti, kad Rusijos vadovybė nori siųsti signalą ir Baltarusijai, ir Baltijos šalims apie pasirengimą mažinti priklausomybę nuo tranzito.“

Mano žiniomis, Maskva seniai „pasiuntė“ ir signalus, ir pačius adresatus. Jau nuo 2013 m. V.Putino sumanymu Rusijos vyriausybė intensyviai įgyvendina „aplenkiančio“ Baltijos valstybes projektą. 2018 m. ekonomikos forume Sankt Peterburge buvo aiškiai pasakyta: „Mūsų tikslas – visus krovinius, kurie yra iš Rusijos Baltijos valstybėse, nukreipti į Ust Lugą“. Kodėl?

Kremlius J.Solobozovo, tarptautinės energetikos politikos centro direktoriaus, lūpomis nedviprasmiškai atsako: „Mes žinome apie negatyvų Baltijos valstybių požiūrį į Rusiją. Jos aktyviai dalyvauja ES sankcijų Rusijai politikoje, buvo keliamos idėjos apie jūros blokadą, energetinę blokadą, todėl Rusija nuosekliai siekia savo regiono prie Baltijos jūros energetinio saugumo.“ Tiesa, papildoma, jog dujų tranzito per Lietuvą klausimas vis dar atviras.

Žinoma, tai propagandinis tekstas. Na, ir kas, kad taip manau. Kiek mes prarastume, jeigu užsidarytų visas rusiškas tranzitas per Lietuvą? Mums priešiškoje spaudoje rašoma, jog 1,3 mlrd. eurų per metus. Meluoja?

Gal Lietuvos energetikos ministerija kokioje nors televizijos ar radijo laidoje galėtų patikslinti? Klausiu ne iš baimės. Iš smalsumo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.