Tai paliudijo ir vudu ritualas, kurį valdančioji Naisių gentis atliko vidury dienos Seimo plenarinių posėdžių salėje. Tik simboliškai nužudytą priešą – Konservų genties vadą Gabrielių – simbolizavo ne subadyta jo lėlė, o sušaudytas taikinys su užrašytu jo vardu.
Negana to, šiomis dienomis parlamento salėje buvo surengtos ir dar vienos apeigos. Naisių genties atstovų siūlymu Seimas pritarė tam, kad į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą būtų įrašyta ir kovo 9-oji, kuri būtų pavadinta Lietuvos vardo diena.
Mat istorikai yra apskaičiavę, kad greičiausiai būtent tą dieną lietuvių pagonys nukirto galvą į mūsų kraštus užklydusiam misionieriui Brunonui. Tai yra aprašyta ir Lietuvos vardą pirmą kartą paminėjusiuose Kvedlinburgo analuose.
Lygiai kaip ir po vudu apeigų, buvo keistoka klausytis naisiečių vadų ir siūlymą pateikusių jų žemesnio rango šamanų, vadinamų Akademikais bei Mokslininkais, išsisukinėjimų.
Esą ši diena skelbiama atmintina tikrai ne dėl to, kad visi Lietuvos pagonys arba rusvai violetinė publika galėtų oficialiai švęsti ir minėti būtent tą misionieriaus galvos nukirtimą.
Beje, seniai akivaizdu, kad visai šiai publikai Brunonas simbolizuoja ne tik „okupacinę krikščionybę“, bet ir Europą apskritai – taip pat ir šiuolaikinę.
Ak, kaip daugelis tų veikėjų norėtų lygiai taip pat, vienu mostu, nuritinti galvą ir tam globalistinės komunistinių gėjų bei masonų mafijos valdomam Briuseliui, niekinančiam Marijos žemelę! Ką gi, dabar jie galės tai daryti bent simboliškai – kiekvieną kovo 9-ają.
Išties ko gi čia gėdytis ar slapukauti? Juk, kaip sako tautos išmintis, kieno valdžia, to ir valia.
