„Negalima bandyti pritaikyti ribojimų Skverneliui. Mes turėjome prezidento rinkimus, kai veikiantis prezidentas kandidatavo ir laimėjo prezidento rinkimus. Mes turėjome keletą premjerų – Algirdą Butkevičių, Andrių Kubilių, Gediminą Kirkilą, kurie, būdami ministrais pirmininkais, buvo kandidatai į Seimą“, – sako jis.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir S.Skvernelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– „Tai nėra paprastas sprendimas, bet tai mano sprendimas“. Taip jūs sakėte paskelbęs, kad kandidatuosite. Visi supranta, kad tai nebuvo spontaniškas sprendimas ir vakarykštis paskelbimas Rusnėje greičiausiai buvo šiek tiek suplanuotas. Pasakykite atvirai, kada jūs iš tiesų nusprendėte kandidatuoti?
– Tikrai nėra taip, kad būtų keletas metų ar mėnesių. Paskutinio pusmečio situacija šalyje, įvykiai padėjo priimti mano asmeninį sprendimą.
– Net nelaukėte 26 d. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimo, kur būtų oficialiai pranešta apie kandidatą. Galėjote išlaukti, jeigu jau tiek laiko pratempėte?
– Kiekviena diena buvo sunkesnė ir tas laikas, ir teisinis laikas, kur sprendimus reikia priimti, artėja. Bendraujant su bendruomene, su kuria natūraliai, nuo pat pirmos darbo dienos susiklostė kitokie santykiai, pasakiau tą, ką galvojau, kas buvo mano širdyje. Tai yra mano sprendimas.
– Jūs savotiškai lyg apėjote valstiečius.
– Ne, nereikėtų taip vertinti. Suvažiavimas yra suvažiavimas, jis bus ir labai svarbu parama, kaip galvoja žmonės. Visgi, beveik 2,5 metų praėjo, kai mes esam kartu – ar nėra nusivylimų, ar yra palaikymas. Aš, aišku, širdyje jaučiu, žinau, tikiuosi, bet suvažiavimas yra labai svarbu, kokios ten bus nuotaikos, sprendimai. Tačiau bet kokiu atveju suvokime, kad tokius sprendimus darant nereikia kliautis ar bandyti pasislėpti už suvažiavimo ar kažkokių kitokių kolektyvinių sprendimų. Tai turi būti tavo asmeninis apsisprendimas ir aš tą sprendimą padariau.
– Jūs esate sakęs, kad partijos parama tokiais atvejais irgi yra svarbu. Gal jūs būtumėte labiau įsiteikęs, jei būtumėte sulaukęs suvažiavimo, nes skyriai jus iškėlė?
– Nereikia niekam įsiteikinėti. Aš žinau dinamiką, kaip skyriai elgiasi, nežinau, kokia šiai dienai yra situacija, bet pakankamai didelis palaikymas yra. Svarbus yra palaikymas partijos, partijos žmonių, skyrių ir ne tik šios politinės jėgos. Galbūt dar kas nors daugiau iš politinių jėgų palaikys.
– Ką turite omenyje?
– Nežinau, kokius sprendimus koalicijos partneriai priiminės. Tai irgi labai svarbu, bet, aišku, galutinis žodis yra žmonių, jie nuspręs. Tau gali deklaruoti palaikymą, paramą, bet tie, kurie ateis, nuspręs, ko jie nori ir ko tikisi.
– Teisingai suprantu, kad jūs į rinkimus visgi einate kaip nepriklausomas kandidatas?
– Aš norėjau tik pasakyti, kad būtų suvokiamas mano asmeninis apsisprendimas, bet aš tikrai esu komandos žmogus, dirbu su kolegomis Seimo nariais, Vyriausybės nariais, politinėmis jėgomis ir partijomis. Daryti iliuzijos, kad esi nuo nieko nepriklausomas, tikrai nesiruošiu. Yra kolegos bendražygiai, bet turi suvokti, kad jeigu tu labai rimtai ir atsakingai galvoji apie poziciją, tai turėtų būti tavo pozicija. Aš tą dalyką padariau ir tikrai noriu, tikiuosi, kad parama būtų kuo platesnė.
– Ar jūs būsite valstiečių kandidatas, jeigu per suvažiavimą jus patvirtintų?
– Be abejo, aš būsiu ir valstiečių kandidatas. Dabar mes šnekam, kaip būtų, jeigu būtų. Palaukime suvažiavimo, tada bus aišku, kas realiai bus.
– Nemanote, kad galėjote supykdyti skyrius, kurie tikėjosi jus iškelti?
– Tai vienas kitam neprieštarauja. Aš manau, kad žmonės irgi turi suvokti, kad nebūtų visokių interpretacijų – tenka girdėti, kažką čia spaudžia, nurodo arba liepia. Tikrai to nėra. Kaip minėjau, tai buvo mano apsisprendimas dalyvauti.
– Kodėl apie kandidatavimą paskelbėte Rusnėje? Sugalvojote, kad būtų gražiau prieš paprastus žmones?
– Ne. Neslėpsiu, kad tai yra ta bendruomenė ir ne viena tokia yra Lietuvoje – per daugiau nei 2 metus tikrai pravažiavau daug mūsų šalies miestų, miestelių, rajonų. Tokių bendruomenių yra labai daug ir mes dažnai nepastebime, sostinėje būdami. Atrodo, kad mes čia esame svarbiausi, vieninteliai ir geriausi. Ten žmonės tikrai turi iniciatyvas, yra labai bendruomeniški, susitelkę. O Rusnė – tas pavyzdys, galbūt ir simbolinis, kai žmonės nebuvo matomi. Jų skaičius buvo per mažas tiems projektams daryti – 1600 žmonių ir kas čia tokio. Nežinau, yra daug sutapimų, natūralumo ir aš džiaugiuosi, kad mes ypatingą santykį su šia bendruomene turime. Aš ir vakar kalbėjausi – nesvarbu, kas būtų ateityje, kas aš bebūsiu, kur bebūsiu, jeigu tik ta bendruomenė mane kvies – ar reikės medį pasodinti, ar į šventę atvykti, ar tiesiog taip pabendrauti, man bus malonu ten sugrįžti visada ir aš tą darysiu.
– Tiesa, kad Rusnės seniūnė pas jūsų mamą važiavo su dovanomis?
– Tiesa.
– Ir jūsų mama tada šiek tiek išdavė paslaptį?
– Negalėjo dar tada išduoti, tai buvo prieš Kalėdas. Bet mes visi vaikai, kokio amžiaus bebūtume, ką beveiktume, norime, kad būtume tėvams pasididžiavimas.
– Ką jūsų mama sako apie jūsų sprendimą?
– Aišku, matyt kiekviena mama norėtų apsaugoti savo vaiką nuo tokių iššūkių, purvo, kuris natūraliai prasidės, nuo intrigų. Bet ir tas apsilankymas matyt jai padėjo šiek tiek pakeisti nusistatymą, kad visgi tas darbas yra prasmingas, reikalingas žmonėms. Galbūt ne vien tai, ką mes matome televizorių ekranuose ar skaitome laikraščiuose – iš tiesų, vykdomoji valdžia ypatingai daug kritikos sulaukia. Tokie žingsniai labai psichologiškai padeda. Aš žinau, kad jai buvo tikrai smagu ir neeilinis įvykis. Niekas gi nesakė, nekvietė, kad jūs atvažiuokite. Kiek žinau, ne tik pas mamą buvo, dar kažkur. Žmogiškai man tai labai svarbu.
– Jūs sakėte, kad tas sprendimas yra palaimintas namuose. Žmona Silvija irgi neprieštarauja jūsų ambicijoms?
– Žmona ir šeima norėtų, kad būtų kitaip, kad ramiau gyventume, dažniau matytų, bet aš neabejoju, kad tai labai svarbu ir tikrai stengiuosi ir stengsiuosi ateityje, nepriklausomai nuo to, kokie rezultatai bebūtų, praleisti su jais kuo daugiau laiko, nes tai yra svarbiausia gyvenime, ką aš turiu. Bet žmona mato tą darbą 2,5 metų, tikrai pradėjo gerokai daugiau domėtis politika, kritiškai, mąsto, daro išvadas. Man jos pasakymas: „laikykitės, šaunuoliai, nekreipkite dėmesio, darykite tai, ką reikia padaryti“, labai svarbu. Ir lygiai taip pat yra dėl šio sprendimo. Ta riba vis tiek bus – yra šeimos asmeninis gyvenimas, į kurį mes tikrai įtrauksime kiek įmanoma mažiau šeimos, bet tas palaikymas man labai svarbus.
– Premjere, jūs tikrai manote, kad dabar yra tinkamiausias metas jums kandidatuoti į prezidento postą?
– Labai sunku pasakyti, ar šitas metas būtų tinkamiausias, ar po 5 metų, ar išvis to nereikėtų daryti. Bet aš motyvus ir vakar išsakiau. Tie daugiau nei dveji metai tikrai nebuvo paprasti, buvo kupini iššūkių, daug darbų padaryta, dėl kurių kiti galbūt sakytų, kad nereikėjo daryti, galvojant apie kandidatavimą, reikėjo kitaip elgtis. Nesinori, kad įvyktų taip, kad dar po pusmečio visa tai, kas buvo padaryta, paimtų kažkas, užbrauktų ir įgyvendintų tai, ką grasina įgyvendinti – mes viską atšauksime. Padaryti sprendimai palietė kiekvieną dirbantį, uždirbantį žmogų, nuo vaiko, pensininko iki valstybės tarnautojo, mokytojo, mediko. Nesinori, kad pasakytų: grįžkime atgal ir darykime atvirkščiai.
– Bet ne prezidentas tai pasakys, koks jis bebūtų.
– Matote, nuo prezidento labai daug priklauso, kaip formuosis Vyriausybė, kuri turės arba atsistatydinti, arba pagal Konstituciją būtinai grąžinti įgaliojimus. Kai bus suformuota nauja Vyriausybė, kokia bus dauguma, teoriškai gali įvykti priešlaikiniai Seimo rinkimai. Manau, kad šiandien tikrai nėra pasirinkimo.
– Tam, apie ką jūs kalbate, turi būti pagrindas.
– Yra pagrindai. Jeigu gerai pastudijuosime tiek Konstituciją, tiek kitus teisės aktus, galima matyti ir turint įvairiausių kėslų ir ketinimų. Bet galiausiai, tikrai norisi, kad likus šiai Seimo kadencijai, būtų valdžių bendradarbiavimas dėl strateginių tikslų, sutarimas – tai tikrai palengvintų sklandų darbą ir būtų mažiau emocijų, aistrų. Galiausiai, žmonės turi turėti pasirinkimą. Ir kitokį pasirinkimą. Negali būti taip, kad kažkas pasako, kad jūs turite rinktis tik iš dviejų.
– Ne 2, jau visi 10 su jumis kartu yra.
– Kiek jų bus iš tiesų, realiai turbūt matysime kovo mėnesį, kai bus tikri kandidatai. Dabar yra žmonės, kurie pasiskelbė apie norą dalyvauti arba užsiregistravę politinės kampanijos dalyviai. Bet tapus kandidatu procedūra irgi nėra menka, matysime, kiek jų bus. Norėtųsi, kad būtų kuo daugiau, kad spektras pasirinkimo būtų kuo platesnis.
– Kalbėjote apie sąžiningą, teisingą valdžių bendradarbiavimą. Jums tapus prezidentu, objektyvaus bendradarbiavimo sunku tikėtis. Ir jūs, ir Seimas, greičiausiai ir Vyriausybė atstovautų tą pačią politinę jėga. Tai nėra normali ir sveika situacija.
– Ne vieną politinę jėgą. Kalbėkime apie daugumą, kurios nesudaro viena politinė jėga. Kitą vertus, yra ir partiniai, ir nepartiniai žmonės – taip ir išliks. Trečia, jeigu būtų mūsų įstatymų leidėjai, Konstitucijos kūrėjai, bet kurioje pasaulio valstybėje nusprendę, kad toks modelis kelia grėsmę, tai tiesiog būtų įtvirtinta Konstitucijoje, kad taip būti negali. Nespręskime už žmones, viską spręs žmonės – ar jie nori sėkmingo, glaudaus, betarpiško valdžių bendradarbiavimo, matymo ir ėjimo į vieną tikslą. Aš net manau, kad tokioje situacijoje pasikeistų ir santykis Seime tarp pozicijos ir opozicijos. Būtų mažiau aistrų ir būtų galima produktyviau dirbti ir Seime, neįelektrinti tiek atmosferos, kaip yra šiandien ir kas tikrai apsunkina Seimo darbą. Destrukcijos ten yra pakankamai daug.
– Kokiai politinei ideologijai jūs pats save priskiriate? Viešoje erdvėje kalbama apie tai, kad esate centro dešinysis kandidatas. Kai jūs šnekate pats, lyg labiau atstovautumėte kairiąją rinkėjų pusę, kur iki šiol nėra aiškaus juos atstovaujančios kandidato.
– Reikia vertinti pagal darbus, ką mes darome. Vyriausybė – ir aš su ja tapatinuosi, nes esu Vyriausybės ir komandos narys – mes pakankamai daug padarėme, mažinant skurdą šalyje, socialinę atskirtį, didinant žmonių pajamas. Net ir tas pačias mokestines reformas darant, priimant sprendimus dėl mokesčių, pensijų, mes esame centro kairė vienareikšmiškai. Net ir per bendradarbiavimą su verslu, kur mums bandė priekaištauti, kad per daug – mes turime socialinę partnerystę, kur dalyvauja ne tik darbdavys, bet ir profesinės sąjungos. Jeigu kalbėtume apie klasikinę kairę, kur niša šiandien daugiau radikali kairė, tai ji jau užimta, mes nepretenduojame. O apie centro, centro kairę – bent jau mūsų Vyriausybės ir daugumos darbai ir rodo mūsų politinę filosofiją.
– Iš konservatorių kandidato balsų jūs turbūt tikrai nepasiimsite. Su kuo labiausiai galėtumėte konkuruoti – iš to, kas dabar bendrame paveikslėlyje piešiasi, tai būtų Gitanas Nausėda, kuris taipogi turi unikalumą pritraukti labai įvairų rinkėją. Ką iš kandidatų jūs matote kaip didžiausią konkurentą?
– Matysime galutinį kandidatų sąrašą, manau, kad juos visus reiktų vertinti ir vertinu labai rimtai. Tai yra galimybė žmonėms pasirinkti. Tikiuosi, kad pasirinkimas bus ne pagal tai, ką žada, o pagal tai, ką žmogus yra padaręs, kaip jis savo pažadus vykdo, kokie konkretūs darbai jį lydi. Tokį pasirinkimą turės. O kas iš ko kokius balsus atiminėja, čia politologų ir analitikų darbas. Tikrai neskirstau žmonių, kad iš konservatorių partijos simpatikų negausiu balsų. Manau, kad pakankamai daug gavau balsų, kandidatuodamas į Seimą. Aišku, dabar jų gal bus mažiau, bet vėlgi, žiūrint, pagal ką žmonės vertins. Jeigu pagal santykį su partijos pirmininku, galbūt vienaip. Bet jeigu pagal darbus, tie patys konservatorių rinkėjai Vyriausybės darbo vaisius taip pat jaučia. Aišku, yra emocinis prisirišimas prie vienos ar kitos politinės jėgos, bet žmonės patys įvertina, kas jiems geriau. Tie patys senjorai, kurie yra nemažas rinkėjų sąrašas. Ar jiems geriau, kai prie pensijos keliasdešimt ar 100 eurų plius, ar minus. Žmonės įsivertins.
– Kaip jūs pats vertinate savo galimybes ir šansus?
– Jeigu aš netikėčiau, šito žingsnio nebūčiau žengęs. Tikrai manau, kad galiu pasiūlyti žmonėms ir kitą kelią, kitą alternatyvą, negu dabar yra brėžiamos gairės. Padarysiu tikrai viską, kad žmonės išgirstų ir žmonės patys apsispręs. Tai bus jų sprendimas. Norėtųsi, kad jie priimtų patys, kritiškai mąstydami, darydami išvadas, o ne pasikliaudami išoriniais nuomonių formuotojais, kurie dažnai yra neobjektyvūs, tendencingi, kryptingai dirba. Bet vėl, tai mūsų demokratinės, laisvos šalies pliusas, kad mes galime išklausyti daug nuomonių, bet patys priimti sprendimus.
– O jeigu nepavyks? Koks kitas planas?
– Šiandien nenorėčiau kalbėti, jeigu nepavyks. Jeigu tokį sprendimą priėmiau, tai turiu padaryti viską, kad pavyktų.
– Bet jeigu nepavyks? Esate svarstęs, ar liekate politikoje, ar ne?
– Be abejo. Aš esu svarstęs, bet kol kas anksti kalbėti.
– Būtų sąžininga rinkiminė kampanija, jeigu jūs pasitrauktumėte iš premjero posto ir kandidatuotumėte lygiomis sąlygomis su kitais kandidatais.
– Be abejo, aš kandidatuoju labai nelygiomis sąlygomis, kadangi esu Vyriausybės vadovas, vykdomosios valdžios atstovas. Valdžia nėra mėgiama, mylima, daug kritikuojama dėl darbų.
– Ne dėl to. Dėl to, kad jūs turite privilegijų.
– Nematau nė vienos privilegijos. Įstatymai labai aiškiai apibrėžia ir įstatymas turi būti taikomas nuasmenintas. Negalima bandyti pritaikyti ribojimų Skverneliui. Mes turėjome prezidento rinkimus, kai veikiantis prezidentas kandidatavo ir laimėjo prezidento rinkimus. Mes turėjome keletą premjerų – Algirdą Butkevičių, Andrių Kubilių, Gediminą Kirkilą, kurie, būdami ministrais pirmininkais, buvo kandidatai į Seimą. Šiandien tokia situacija yra, tikrai ne savo valia – esu vienas iš asmenų, kuris yra saugomas, tiesiog neturiu alternatyvų pasirinkti. Negaliu sėsti į savo automobilį ir važiuoti kažkur.
– Jūs galite pasitraukti ir kandidatuoti.
– Tikrai nenumato tokio ribojimo, niekada to nebuvo ir negalima supersonalinti iki Skvernelio, kad jis tą turi daryti. Labai aiškiai apibrėžia Konstitucija, Prezidento rinkimų įstatymas ir Vyriausybės įstatymas, kaip Vyriausybės narys gali dalyvauti Seimo, europarlamento ir prezidento rinkimuose. Ir aš to įstatymo griežtai laikysiuosi.
– Komandą jau surinkote?
– Kai tikrai tapsiu kandidatu, be abejo, komanda bus pristatyta.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
