Skunde bus prašoma panaikinti šį sprendimą ir sutuoktinius pripažinti įtėviais.
„Manome, kad tai geriausiai užtikrintų mergaitės interesus. Apskundimui turime 30 dienų, bet stengsimės pateikti skundą kuo skubiau“, – trečiadienį naujienų portalui lrytas.lt pranešė Kauno savivaldybės vaikų globos namų „Mūsų vaikai“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Gintaras Bagdžiūnas.
Įvaikinti mergaitę norinčiam Naujosios Zelandijos piliečiui 47 metai, o jo žmonai – 46 metai.
G.Bagdžiūnas skundo motyvų nedetalizavo, tačiau patvirtino, kad mažametė po sausio 16-osios teismo sprendimo yra nusivylusi ir susinervinusi.
Mergaitė norėjo išvykti į Naująją Zelandiją ir apie tai buvo pareiškusi teisme.
Pasak laikinojo direktoriaus, tarp mergaitės ir norą jos įtėviais pareiškusių tapti žmonių buvo užsimezgęs ryšys, vaikas norėjo kartu su jais gyventi.
Pastaruoju metu mergaitei globos namuose teikiama psichologinė pagalba.
Nepalankų verdiktą dar gali skųsti ir naujazelandiečiai, tačiau kol kas nežinoma, ar jie šia teise pasinaudos.
Užsieniečiai – nusivylę
„Jei Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėtų, įvaikinimo procesas būtų stabdomas, kol bus išnagrinėti prašymai dėl globos skyrimo“, – teismui užtvėrus kelią porai iš Naujosios Zelandijos, portalui lrytas.lt praėjusią savaitę pareiškė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Marčiukaitienė.
Pasak A.Marčiukaitienės, kelis kartus raštu ir žodžiu pareiškusi norą vykti į Naująją Zelandiją mergaitė yra nusivylusi, jai šiuo metu reikia psichologų pagalbos.
Sugniuždyta jautėsi ir užsieniečių pora, sausio 17 dieną išskridusi iš Vilniaus. Sutuoktiniai į Lietuvos sostinę buvo atvykę šių metų pradžioje, daug bendravo su vaiku.
Tyrimą atliks ir britai?
Jei Kauno vaikų globos namų skundas įvaikinimo byloje būtų atmestas, pirmiausia būtų sprendžiamas globėjo paskyrimo klausimas.
Prašymus dėl pripažinimo globėjais yra pateikę Anglijoje gyvenantis mažametės brolis 25 metų Arūnas Leščiauskas ir šeima iš Kauno.
Kol mergaitė bus įvaikinta arba jai paskirtas globėjas, tikriausiai užtruks dar ne vieną mėnesį. Šiuo metu globos statusas yra suteiktas Kauno savivaldybės vaikų globos namams, bet ieškoma šeimos, kurioje mergaitė galėtų gyventi.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ketina kreiptis į Jungtinės Karalystės institucijas, prašydama įvertinti A.Leščiausko tinkamumą tapti sesers globėju.
Pasak A.Leščiausko, yra filmuota medžiaga, kurioje mergaitė teigia nenorinti vykti į Naująją Zelandiją.
Tiesa, G.Bagdžiūnas žiniasklaidai teigė, kad po to, kai A.Leščiauskas išvyko į Angliją, jis nė karto nebuvo susisiekęs su globos namuose esančia seserimi.
Turėtų sutikti ir draugė
Vyresnysis mergaitės brolis Anglijoje gyvena su drauge. Pora augina vienų metų vaiką.
A.Leščiausko advokato Broniaus Varsackio tvirtinimu, mergaitei pas jį būtų sudarytos geros sąlygos.
Emigrantas tikino gyvenantis erdviame name ir gaunantis pakankamas pajamas.
„Jis man minėjo, jog turi darbą. Manau, jo galimybės tapti globėju yra realios“, – portalui lrytas.lt sakė B.Varsackis.
Sprendžiant klausimą dėl mažametės globos reikėtų gauti ir A.Leščiausko gyvenimo draugės sutikimą. Tiesa, jei aukštesnis teismas patenkintų skundą ir pripažintų įtėviais naujazelandiečius, globos procesas nebūtų vykdomas.
Tarnyba padarė klaidų
Iš aštuonių vaikų šeimos kilusiai mergaitei įtėvių pradėta ieškoti dar 2015 metais.
Mažametės tėvas yra miręs, o motinai yra apribotos teisės.
Pasak vaiko teisių apsaugos specialistų, Lietuvoje neatsiradus norinčių ją įsidukrinti, nuo 2016 metų rugpjūčio užsiimta tarptautine įtėvių paieška.
Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog naujazelandiečių prašymo atmetimui įtakos turėjo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klaidos.
Pavyzdžiui, nebuvo susisiekta su užsienyje gyvenančiais mergaitės broliais.
Šiuo metu Lietuvoje veikia devynios akredituotos užsienio valstybių institucijos: keturios Italijos, po vieną JAV, Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos.
Nuo 2005 metų užsieniečiai įvaikino 710 vaikų iš Lietuvos, iš jų 28 išvyko gyventi į Naująją Zelandiją.
