Nusikalstamu būdu įgytą turtą buvo galima konfiskuoti remiantis 2010 m. prezidentės D.Grybauskaitės iniciatyva priimta Baudžiamojo kodekso nuostata dėl neteisėto praturtėjimo, bet mėginimai pasinaudoti šia teisės norma iki šiol nebuvo sėkmingi.
Buvo pradėta nemažai tyrimų, bet daugumą jų prokurorai nutraukė neįžvelgę galimybės pateikti kaltinimus įtariamiesiems. Teismams buvo perduotos tiktai 25 bylos ir vos dviem atvejais priimti apkaltinamieji nuosprendžiai.
Bene didžiausio atgarsio sulaukė trys teismus pasiekusios bylos.
Neteisėtu praturtėjimu buvo kaltinamas stambaus masto kontrabanda įtarto V.Karaliaus sūnus E.Karalius – teisėsauga manė, kad šio asmens turtus sunešė ne aitvaras, o tėvo nusikalstama veikla, bet įrodyti to nepavyko – užpernai teismas nutraukė bylą.
Poros kitų neteisėto praturtėjimo bylų nagrinėjimas iš pradžių klostėsi sėkmingiau.
Pirmosios instancijos teismas iš Panevėžio kilusiai M.Aramavičienei, kurios tėvas įtartas vadovavimu organizuotai nusikalstamai grupuotei, užsiiminėjusiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu užsienyje, skyrė baudą ir nurodė konfiskuoti 100 tūkst. eurų vertės turto.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas panaikino šį nuosprendį.
Mirusio Kauno čigonų barono V.Aleksandravičiaus duktė R.Petravičiūtė teismų irgi buvo pripažinta kalta dėl neteisėto praturtėjimo, bet nuosprendžius skundė ir galiausiai laimėjo.
Teisėjai nepatikėjo, kad apie 130 tūkstančių eurų vertės butą Kauno centre ši niekur nedirbanti moteris galėjo įsigyti iš vestuvinių dovanų, ir palaikė teisėsaugos požiūrį, jog tikrasis jos turtų šaltinis – narkotikai. Teisiamajai buvo skirta bauda ir nurodyta valstybei perduoti butą Kauno centre.
Bet Konstituciniam teismui paskelbus išaiškinimą dėl neteisėto praturtėjimo normų vertinimo Aukščiausiasis teismas atnaujino R.Petravičiūtės bylą ir panaikino jai skirtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Neteisėto praturtėjimo bylų tyrėjų ir prokurorų nesėkmės paskatino politikus ieškoti kelių, kaip būtų galima kuo paprasčiau konfiskuoti nusikalstamais būdais pralobusių asmenų turtą.
Tai numatančios teisės normos skubiai pradėtos rengti po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio politinės korupcijos tyrimo. NSGK vadovo V.Bako vertinimu, tyrime minimos bendrovės valstybei galbūt padarė 1,5 mlrd. eurų žalą, o jokio atlyginimo neišreikalauta.
Kiek nedaug valstybei pavyksta prisiteisti žalos, gerai rodo Lietuvos kariuomenei 8 kartus brangiau virtuvės įrankius pardavusios bendrovės „Nota Bene“ atvejis. Jos vadovas turės sumokėti 7 tūkst. eurų baudą ir 4 tūkst. eurų žalos atlyginimo, bet, V.Bako nuomone, tai smulkmena.
Ką iš esmės pakeis siūlomas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas?
Suprantama, civilinėse bylose taikoma žemesnė įrodymų kartelė nei baudžiamosiose, todėl prokurorams turėtų būti lengviau pagrįsti ieškinius.
Civiline tvarka konfiskuoti teisėtomis pajamomis nepagrindžiamą turtą ar jo dalį bus galima iš nuteistų už nusikalstamą veiklą ar ja kaltinamų asmenų, taip pat ir tais atvejais, kai baudžiamasis procesas jų atžvilgiu buvo nutrauktas arba nepradėtas.
Įstatymas leis konfiskuoti turtą ir iš atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų bei iš organizuotų nusikalstamų grupių narių, kuriuos nustatys policija remdamasi analitiniu sukauptų duomenų vertinimu.
Kitaip sakant, šį įstatymą bus įmanoma pasitelkti ir tais atvejais, kai įtariamų korupcija ar kitokia neteisėta veikla asmenų nepavyksta nuteisti pagal baudžiamosios teisės normas arba juos nuteisus taikyti dar ir civilinio turto konfiskavimo priemones.
Šio įstatymo rengėjai žada, kad nusikalstamai praturtėjusių smulkių žuvelių nebus vaikomasi, o taikomasi tik į stambias – ketinama nustatyti ne mažiau kaip maždaug 100 tūkst. eurų dydžio teisėtomis pajamomis nepagrindžiamo turto kriterijų.
Tiesa, kai kurie teisininkai abejoja, ar nebus pažeidžiamos žmogaus teisės, kai pačiam asmeniui teks įrodyti, kad jis teisėtomis pajamomis įgijo ginčijamą turtą.
Kad ir kaip būtų, panašios teisės normos taikomos ne vienoje ES šalyje, ir Europos žmogaus teisių teismas nėra jų neigiamai vertinęs.
Aišku, labai svarbu laikytis teisiškai pagrįstų turto konfiskavimo kriterijų, taip pat proporcingumo principo.
Tačiau, teisės ekspertų nuomone, verslininkams nebus itin sunku išvengti šio įstatymo spąstų, nes per jų rankas pereina didžiulės pinigų sumos, tad jie turės daug galimybių įrodyti, kad turtą įgijo iš teisėtų pajamų.
Žinoma, sunkiau tai bus padaryti verslu neužsiimantiems ir tik atlyginimu galintiems pagrįsti savo pajamas valdininkams.
Tačiau visais atvejais Lietuvos teisėsaugai prireiks gerokai nugludinti veiklos metodus ir įgyti patirties, kad naujas įstatymas valstybei duotų apčiuopiamos naudos ir nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės.
