Abu kandidatai akcentavo, kad, nors miestas gražėja, o dabartinis meras padarė nemažai gerų darbų, Kaunui trūksta ilgalaikės strategijos.
Dabartiniam merui debatuose dalyvauti nereikia
Prognozuojama, kad, atsižvelgiant į stiprias dabartinio mero Visvaldo Matijošaičio pozicijas, pagrindinė rinkimų į Kauno merus intriga – ne meras, o tai, ar įvyks antrasis rinkimų turas.
Panašu, kad stipria savo pozicija ir perrinkimo galimybėmis neabejoja ir pats dabartinis meras. Debatuose V. Matijošaitis nedalyvauja, nes, likus vos trims savaitėms iki rinkimų, yra išvykęs atostogauti.
Į rinkimus eina dėl aiškių priežasčių
Laidos vedėjo paklausta, kodėl ilgą laiką Kaune dominavusios Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos atstovai, dabar esantys opozicijoje, turėtų vėl sugrįžti į valdžią, J.Šiugždinienė teigė, kad nenori žvalgytis atgal, nori žiūrėti į priekį.
„Ateinu su nauja darbotvarke, sąrašas yra atsinaujinęs. Miestas gražėja ir dabartinis meras padarė nemažai gerų darbų. Bet yra ženklų, kurie nėra optimistiniai, miestas vis dar traukiasi, vidutinis atlygis atsilieka nuo Klaipėdos ir Vilniaus. Infrastruktūra yra svarbu, keliai – svarbu, bet to nepakanka“, – teigė konservatorių kandidatė.
Advokatas G.Černiauskas teigė, kad kandidatuoja į merus, nes jo vertybės sutampa su socialdemokratų partijos vertybėmis, o sėkmės atveju būtinybė atsisakyti advokato darbo jo nė kiek negąsdina.
„Kiek man tenka dirbti tiesioginį darbą, aš kovoju už teisingumą, socialinį teisingumą. Tai sutampa su socialdemokratų vertybėmis <..> Eisime į rinkimus, kad būtų galima pakloti pamatus ateinantiems dešimt-dvidešimt metų“.
„Mano stiprioji pusė ta, kad man nereikėtų nieko mesti. Esu sukūręs kontorą ir ji galėtų sėkmingai dirbti be manęs. Vadovavimui yra parengti žmonės. Klientūra yra iš visos Lietuvos. Veikimo principas yra komandinis. Be to, iš kitos pusės, turiu, kur grįžti. Man nėra baisu nuėjus į politiką užsikabinti už jos visam laikui“, – radijo laidoje sakė socialdemokratų kandidatas.
Kritika dabartinei valdžiai – ilgalaikės strategijos trūkumas
„Matome, kad Kaunui reikalinga ambicija ir ilgalaikė strategija. Reikia aiškiai nustatyti, kokie yra prioritetiniai ekonomikos sektoriai, Kaunas turi galimybę pritraukti investuotojus, kurie darbins aukštos kvalifikacijos specialistus. Tada galime tikėtis, kad kils darbo užmokestis, daugės gyventojų.
Reikia galvoti apie švietimą, skatinti mokinių verslumą, galime turėti pačios aukščiausios kategorijos mokytojų rengimo centrą, turime didinti darželių auklėtojų atlygį. Dar noriu akcentuoti miegamuosius mikrorajonus. Gyventi turi būti gera ne tik miesto centre, bet ir nutolusiose seniūnijose“, – savo vizija dalijosi J.Šiugždinienė.
„Iš principo Kaunas neturi jokios strategijos, kaip skatinti, kad Kaune liktų jauni žmonės. Nemažai jaunuolių ateitį sieja su užsieniu. Turime aukštąsias mokyklas, bet jas baigę studentai išvyksta iš Kauno. Neturime programų emigrantams.
„Kauno miesto savivaldybė neturi turizmo skyriaus. Savivaldybė turėtų rūpintis, kad turizmas būtų skatinamas. Turėtų galvoti, ką būtų galima padaryti, kad turistai pasiliktų mieste nors kelioms dienoms. Turime objektų, kurie neišnaudoti. Miestas realiai neturi pačios vystymo strategijos“, – teigė socialdemokratų kandidatas.
Sutaria dėl viešojo transporto sistemos tobulinimo
Abu kandidatai vieningai sutarė, kad reikia tobulinti viešąjį transportą ir mažinti spūstis.
„Matome problemą, kad Kauno miestas nenori įsileisti Kauno rajono autobusų. Tikrai reikėtų turėti bendrą vieningą viešojo transporto sistemą, tai padėtų sumažinti spūstis“, – pastebėjo konservatorių kandidatė.
Pasak G.Černiausko, „jei pažiūrėsime kokios formuojasi spūstys, jei mes sukursime efektyvią transporto sistemą, susiejančią ir Kauno ir Kauno rajono gyventojus, galėsime mažinti spūstis, atpiginti viešąjį transportą“.
Pašto likimą mato labai skirtingai
Paklausti apie centrinio Kauno pašto likimą, kandidatai dalijosi radikaliai skirtingomis vizijomis.
J.Šiugždinienės nuomone, „paštas turi būti išsaugotas kultūrinėms veikloms, atviras bendruomenei. Puikiai suprantame, kad rekonstrukcija reikalauja daug lėšų, matome galimybę savivaldybei ir verslui bendradarbiauti“.
Tuo tarpu G.Černiauskas nepritaria tokiai vizijai. „Nepritariu, turėti dar vieną objektą, kuris praktiškai neveiktų. Realiai tai turėtų būti surenkamos įvairiausios idėjos ir pasiūlymai. Visiškai teisingas sprendimas būtų parduoti pastatą“.
