A. Širinskienės komisija ėmėsi Landsbergių verslo – per apklausą ieškojo ryšių

Trečiadienį valstietės Agnės Širinskienės vadovaujamoje Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje dėl galimos neteisėtos įtakos ir poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams paaiškinimus pateikė „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytojas Šarūnas Stepukonis.

A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A. Širinskienės komisija imasi Landsbergių šeimos verslo – tikrins, ar buvo ryšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 13, 2019, 8:07 AM, atnaujinta Feb 13, 2019, 2:25 PM

Komisijos pirmininkę A. Širinskienę labiausiai domino, kaip pensijų fondų investicijos pasiekė konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą.

Š.Stepukonis komisijos posėdyje sakė, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ švietimo problemomis pradėjo domėtis dar 2012-2013 metais, konkrečiai, domėjosi infrastruktūrą, bei darželių plėtra.

„Mes negalime pagal fondo strategiją investuoti į veiklos operavimą, tik apie pačią fizinę infrastruktūrą, leisti jai naudotis kitiems partneriams, viešiems ar privatiems subjektams“, – sakė Š.Stepukonis, komisijos nariams dar kartą pabrėždamas, kad fondas gali investuoti tik į švietimo infrastruktūrą.

„Šiuo metu savo projektų sąraše turime 4 mokyklas, viena iš jų statoma, kitos dvi – Kačerginėje ir Zapyškyje yra paskelbusi koncesiją, ten kvalifikavomės į kitą etapą, rekonstruoti ir pastatyti priestatus“, – kitus švietimo srityje planuojamas investicijas vardijo Š.Stepukonis.

Komisijos pirmininkės A.Širinskienės paklaustas, Š.Stepukonis turėjo patvirtinti, kad kiti planuojami objektai nėra niekaip susiję su „Karalienės Mortos mokyklos“ statybomis.

Š.Stepukonis komisijos nariams aiškino, kad žiniasklaidoje pateikti skaičiai nebuvo visiškai tikslūs. 11 milijonų eurų, kurie buvo minėti viešojoje erdvėje yra viso objekto kaina.

„Objekto statybos kaina yra 7,4 milijonų eurų. Iš jų, iš paties fondo mes investuojame grubiai apie 2,5 milijonus eurų, o visą likusią dalį skolinamės iš banko“, – skaičius vardijo jis.

„Mūsų bendrovė pastato mokyklą, ją išnuomojame mokyklai ir darželiui. Per metus iš nuomos gausime grubiai apie 920 tūkst. eurų, nuo 5 nuomos metų indeksuojame šį mokestį. Iš tų 920 tūkst. valstybei sumokame PVM, mums lieka apie 766 tūkst., iš jų atskaitome paskolos grąžinimą ir palūkanas bankui. Visą kitą dalį grąžiname fondams, per 20 metų, iš tų 2,5 milijonų eurų, fondams grąžinsime apytiksliai virš 10 milijonų eurų“, – kalbėjo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytojas.

Jis teigė, kad prieš pasirašant sutartį suprato, kad dirbti teks su asmeniu, kuris susijęs su politika. Tačiau tą riziką įvertino, ir jei reikėtų pakartoti šį sprendimą, nepaisant visų reputacinių dėmių, darytų lygiai tą patį.

„Tai yra reputacinė rizika, jokios kitos, ji jokios įtakos grąžai neduoda. Ji gali turėti įtakos man kaip asmeniui, bet tai yra kaina, kurią aš moku už tą investiciją“, – kalbėjo jis.

Komisijos nariai klausė, ar Š.Stepukoniui yra tekę bendrauti ne tik su A.Landsbergiene, bet ir su jos vyru, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku G.Landsbergiu. Š.Stepukonis atsakė neigiamai.

Ji pabrėžė, kad greitu laiku į laikinosios komisijos posėdį kvies ir G. Landsbergį bei jo sutuoktinę Austėją Landsbergienę.

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojas „BaltCap Infrastructure Fund“ 2018 m. rudenį pranešė, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Šį pastatą nuomoja G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.

ELTA primena, kad Seimas 2018 m. rugsėjo pabaigoje sudarė A. Širinskienės vadovaujamą komisiją, kuri turėtų aiškintis asmenų ar jų grupių neteisėtą įtaką.

Savo darbui komisija siekė gauti medžiagos, kuria disponavo tyrimą dėl verslo ir interesų grupių įtakos politikams atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tačiau prašyta informacija nebuvo suteikta. Negavusi medžiagos, laikinoji komisija tyrimo klausimus papildė dviem epizodais – galimai darytų spaudimu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams bei dėl pensijų fondų.

Komisijos tyrimo objekto išplėtimas argumentuojamas tuo, kad „viešojoje erdvėje pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus daryti įtaką tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesams“, – rašoma komisijos tyrimo spektrą plėsti siūlančiame pasiūlyme.

Opozicija abejoja A. Širinskienės vadovaujamos komisijos objektyvumu ir teikiama nauda. Pasak jų, komisija neproduktyvi ir užsiima tiesiog politiniu kerštavimu.

Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki šių metų gegužės 1 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.