Šis bandymas bus jau trečiasis – V.P.Andriukaitis prezidentu siekė būti 1997 metais ir 2002 metais, tačiau nesėkmingai.
„Esu apsisprendęs ir turiu prisipažinti, kad tai buvo vienas sunkiausių mano sprendimų“, – pranešdamas apie kandidatavimą kalbėjo Europos komisaras.
Sprendimas buvo nelengvas
Jis teigė dažnai grįždavęs į Lietuvą ir nuolat sulaukdavęs klausimų, ar kandidatuos prezidento rinkimuose. Būtent tai esą jį ir privertė priimti šį sprendimą.
„Tikriausiai atsiras daug skeptikų, kurie manys, kad nieko čia nepakeisiu, bet aš nesutinku. Mano rinkimų kampanija bus gana trumpa, vos pusantro mėnesio, nes turiu pabaigti sudėtingus darbus EK.
Bet pažadu, kad per šį trumpą laiką esu pasiryžęs su jumis susitikti, diskutuoti bei pasakyti, kaip matau Lietuvą mūsų kontekste ir pasaulyje“, – tikino pretendentas kandidatuoti į prezidentus.
Po pasiskelbimo dėl dalyvavimo rinkimuose V.P.Andriukaitis vardijo savo biografiją, priminė kai kuriuos savo gyvenimo faktus bei tikino turįs daug patirties ir noro ginti socialdemokratines vertybes.
„Nuo Gulago tremtinio iki Europos komisaro yra netrumpas kelias žmogui, kurį pavyko įveikti. Esu žmogus, kuris nebijo nieko. Laisvės, teisingumo ir solidarumo principai man yra kertiniai. Kaip kairiųjų pažiūrų kandidatas aš sakau taip (dalyvausiu prezidento rinkimuose, – aut.past.)“, – sakė jis.
Pažėrė kritikos
Kaip pagrindinę Lietuvos problemą jis išskyrė skurdą. Dėl to V.P.Andriukaitis kritikos pažėrė ir dabartinei šalies prezidentei.
„Be didelio visuotinio aptarimo ir diskusijų, kaip pereiti prie mokesčių sistemos, kuri padėtų perskirstyti dalį finansų ir užtikrinti konstitucines normas (…) būtent prezidento pareiga yra inicijuoti tokias pataisas, ne vien tik žiūrėti į neoliberalizmą“, – įgėlė jis.
Eurokomisaras į klausimą, ką mano apie į prezidentus kandidatuojantį premjerą Saulių Skvernelį, pažymėjo, kad jam „labai nesmagu matyti, kad ši vyriausybė yra labai neaktyvi ginant tuos projektus, kurie galėtų duoti papildomų galimybių pakeisti padėtį“.
„Nekomentuosiu čia pretendentų, bet su S.Skverneliu kalbėjomės ir aš jį tikinau, kad jis turi vykti į ES vadovų tarybą svarstant svarbius finansinius klausimus. Įtikinėjau jį tris metus, deja, susitarimo nepasiekėme“, – sake V.P.Andriukaitis.
Kurį laiką delsė
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) praėjusių metų lapkritį paskelbė, kad V.P.Andriukaitis yra jų kandidatas prezidento rinkimuose. Jo kandidatūrą buvo iškėlę du trečdaliai LSDP skyrių. Likusieji skyriai siūlė prezidento posto siekti europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei ir Seimo narei Rasai Budbergytei.
Sausio pradžioje vykusiame partijos tarybos posėdyje eurokomisaras dar neatskleidė, ar sieks būti prezidentu ir tikino gerai apsvarstysiantis šį pasiūlymą, nes kol kas esą dar turįs neužbaigtų darbų EK.
Savo sprendimą tuomet jis teigė pranešintis vasario viduryje bei pridūrė, kad Briuselyje dar nėra pradėtos jo galimo kandidatavimo procedūros, nes nacionaliniuose rinkimuose eurokomisarai gali dalyvauti tik suderinę šį siekį su EK vadovu Jeanu Claude'u Junckeriu.
Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas dar anksčiau pareiškė neabejojantis, kad V.P.Andriukaitis sutiks būti partijos iškeltu kandidatu prezidento rinkimuose.
Naujausios tradicinės „Vilmorus“ apklausos rezultatai, atlikti sausio mėnesį, parodė, kad už V.P.Andriukaitį balsuotų 3 proc. rinkėjų ir jis liktų šeštoje vietoje, pozicijas užleisdamas Gitanui Nausėdai (23,3 proc.), Sauliui Skverneliui (16,9 proc.), Ingridai Šimonytei (16 proc.), Visvaldui Matijošaičiui (9 proc.) bei Arvydui Juozaičiui (4,3 proc.).
Šalies vadovo rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną.
