Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad savivaldybėse, kuriose yra daugiau nei 500 tūkst. gyventojų, renkamas 51 tarybos narys, tose, kuriose yra 300–500 tūkst. gyventojų, – 41 narys, turinčiose nuo 100 iki 300 tūkst. gyventojų – 31 narys.
Statistikos departamento duomenimis, 2018-ųjų pradžioje Kaune gyveno 288 363 gyventojai, o 2019 metų pradžioje – 286 763.
Kodėl nebuvo sumažintas Kauno tarybos narių skaičius?
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė paaiškino, kad komisija tarybos narių skaičių nustatė dar pernai vasarą ir rėmėsi 2018-ųjų sausio 1-osios duomenimis.
Tačiau VRK vertina ne Statistikos departamento, o Gyventojų registro duomenis – tai numatyta teisės aktuose. Pateikti skaičiai lėmė, kad Kaunas mažiausiai vieną kadenciją išlaikys 41 tarybos narį.
L.Matjošaitytė pranešė, kad kitos kadencijos tarybos narių skaičius bus patvirtintas remiantis 2022-ųjų sausio 1-osios duomenimis. Skaičiai turėtų būti dar tikslesni, nes 2021 metais Lietuvoje vyks visuotinis gyventojų surašymas. Pastarąjį kartą jis buvo surengtas 2011-aisiais.
Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus patarėjos Danguolės Svidlerienės duomenimis, departamento ir Gyventojų registro duomenys apie gyventojų skaičių visoje šalyje skiriasi maždaug 200 tūkstančių.
„Vadovaujamės gyventojų surašymo duomenimis, o vėliau vertiname demografinius pokyčius, migracijos įtaką“, – aiškino D.Svidlerienė.
Ji neabejojo, kad Statistikos departamento duomenys, kurie teikiami ir oficialioms Europos Sąjungos institucijoms, yra tikslesni.
„Žmogus gali būti deklaravęs gyvenamąją vietą kurioje nors savivaldybėje, tačiau gyventi užsienyje“, – svarstė D.Svidlerienė.
Kauno tarybą po ketverių metų vyksiančiuose rinkimuose nuo susitraukimo galėtų išgelbėti bent jau nemažėjantis miesto gyventojų skaičius, pakeisti teisės aktai arba susijungimas su Kauno rajono savivaldybe, mat pastarojoje gyventojų daugėja net pagal Statistikos departamento versiją.
