Prognozuojama, kad valstiečiai rinkimuose gaus 27 proc. balsų ir keturis iš vienuolikos Lietuvai priklausančių mandatų naujajame Europos Parlamente.
Antri rinkimuose turėtų likti konservatoriai su 25 proc. balsų ir taip pat gauti keturis mandatus.
Iš pradžių prognozėje skelbta, kad valstiečiai turėtų gauti penkis mandatus, o konservatoriai – tris.
Europos Parlamento biuro Lietuvoje atstovas spaudai Dovaidas Pabiržis BNS antradienį popiet patvirtino, kad Europos Parlamentas sudarydamas prognozę padarė klaidą.
Valstiečiai parlamente tikriausiai papildytų Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso gretas, o konservatoriai turėtų įstoti į Europos liaudies frakciją.
Anot Europos Parlamento, dar po mandatą turėtų iškovoti Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai su 10 proc. balsų, „Tvarka ir teisingumas“ su 9 proc. balsų ir Darbo partija su 9 proc. balsų.
Šių partijų politikai atitinkamai turėtų papildyti socialistų, euroskeptiškos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos“ bei liberalų frakcijas.
Rinkimų Lietuvoje prognozė parengta pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ sausio 11 – 20 dienomis atliktą apklausą. Bendrovė apklausė 1024 gyventojus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas BNS teigė, kad apklausa atspindi partijų populiarumo tendencijas Lietuvoje, tačiau galutiniam balsavimo rezultatui įtaką gali turėti tą pačią dieną vyksiantys prezidento rinkimai.
„Ryškiausi kandidatai į prezidentus gali dar labiau į priekį timptelti tas partijas, su kuriomis jie yra siejami“, – sakė politologas.
Prognozė visos Europos mastu rodo, kad naujajame parlamente išaugs euroskeptikų įtaka.
Prieš Europos Sąjungą (ES) nusistačiusios politinės grupės turėtų išsaugoti 153 mandatus nepaisant to, kad dėl „Brexit“ parlamento sudėtis sumažės nuo 751 iki 705 nario.
Be Europos Parlamente jau esančių euroskeptiškų jėgų mandatus turėtų iškovoti naujos partijos, tokios kaip Ispanijos „Vox“ ar Nyderlandų „Demokratijos forumas“.
R. Vilpišauskas teigė, kad euroskeptikų įtakos augimas gali lėtinti sprendimų priėmimo procesą ir versti tradicines partijas burti platesnes koalicijas svarbiausiems klausimams.
Pasak jo, tokiu atveju taip pat išaugtų Europos Parlamento svarba diskusijose apie ES ateitį.
„Iki šiol buvo tik atskiri atvejai, kai euroskeptikai patraukdavo dėmesį savo pasisakymais. Jeigu Europos Parlamente padaugėtų euroskeptikų, čia galėtų suaktyvėti debatai apie ES ateitį ir viziją“, – sakė R. Vilpišauskas.
Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 dieną.
