Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su generalinio prokuroro pavaduotoju Žydrūnu Radišausku, Teisėjų tarybos pirmininku Algimantu Valantinu bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru.
– Prokurore, iš to, kokią informaciją turime, kalbame apie teismą ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą?
Ž.Radišauskas: Pirminiai duomenys, kurie šiandien leido atlikti aktyvius veiksmus ir rodė į tam tikrus sisteminius įvykius ar reikalus. Tai liečia tiek teismų sistemą, tiek advokatūros sistemą ir tai susiję su administracinėmis, civilinėmis ir baudžiamosiomis bylomis. Pirminiai duomenys yra tokie, toliau aktyviai dirbama renkant duomenis.
– Kalbame ne apie pavienius atvejus, kai vienas teisėjas savo teisme kažką padarė, o apie organizuotą reikalą, kuris buvo ir koordinuojamas kažkieno? Teisėjai dėl šių reikalų yra tarpusavyje susiję?
Ž.Radišauskas: Ar tai organizuotas reikalas, galutinai atsakysime tyrimo metu. Bet kad tam tikra sistema, sisteminis veikimas, panašus veikimo būdas, veikiantys tie patys asmenys, gal daugiau kalbėčiau apie tuos advokatus, ir interesas tam tikrose bylose. O tos bylos tarpusavyje nėra susijusios.
– Gal galite pasakyti, kaip jie veikė? Kas tai per schema?
Ž.Radišauskas: Nieko matyt naujo nepasakysiu. Kaip ir kitose korupcinio pobūdžio nusikalstamose veikose yra asmuo, kuris turi interesą. Jeigu kalbame apie bylas, matyt yra proceso dalyviai, kurie yra suinteresuoti vienokiu ar kitokiu palankiu sprendimu. Taip pat turime asmenis, kurie tarpininkauja tam. Taip pat turime sprendimų priėmėjus, kurie priima palankius sprendimus. Tiesiog turime tris grandis – sprendimų priėmėjai, asmenys, kurių naudai ir galimi tarpininkai.
– Pone Valantinai, visą teisinę sistemą, teisėjus labai supurtė šitas skandalas ir tai yra dėmė visai teisinei sistemai. Ne Amerikoje mes juk gyvename, galima įtarti tam tikrus dalykus, esant sistemos viduje. Ar jūsų niekada nebuvo pasiekusi kažkokia informacija, signalai, abejonės dėl dabar minimų teisėjų?
A.Valantinas: Esate labai teisi, sakydama, kad ta žinia labai supurtė visą sistemą, ne tik teismų sistemą. Antroji klausimo pusė, sakyčiau, ne visai mano adresu. Jūs puikiai suvokiate teisėjo, teismo pirmininko galias. Jeigu tokios informacijos yra, jos turi keliauti ten, kur turi. Šiuo atveju ir nukeliavo į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Nuojautos neužtenka ir aš negaliu įtarti nė vieno teisėjo. Aš visais jais pasitikiu. Bet tam ir yra tarnybos, kurios, gavusios tam tikrą informaciją, privalo ją tikrinti, atlikti tam tikrus veiksmus ir šiandien mes turime tam tikrą rezultatą. Teismų sistemoje dirba virš 700 teisėjų. Taip, didžiulis skaičius yra, bet šiandien teismų sistemoje teisėjai man skambina, jie jaučiasi labai blogai, tai labai skaudžiai palietė mus visus, nes dėmė krenta ant mūsų visų. Nors ir nesi nieko padaręs, bet vis tiek. Tiems teisėjams ne tas pats, kas toje teismų sistemoje darosi. Noriu padrąsinti tuos teisėjus, kurie šiandien dirba. Bylų už mus niekas neišnagrinės. Mes turėsime nagrinėti ir savo bylas, ir tų kolegų, kurie šiandien nušalinti nuo darbo.
– Pone Šedbarai, kai komentavote šią situaciją, sakėte, kad tai ne naujiena. Esate gavęs tam tikrų signalų apie tai, kad ne viskas tvarkoje teismų sistemoje.
S.Šedbaras: Mes, politikai, visą laiką susitinkame su žmonėmis, bendraujame komitete, gauname visokiausių skundų. Advokatai taip pat. Tie advokatai, kurie čia neminimi, o normaliai ir sąžiningai atlieka savo pareigas, irgi kartais tokią informaciją teikdavo. Bet tikrai ne apie kokias nors pavardes, konkrečius procesus, nes ta informacija tikrai atsidurtų ten, kur reikia atsidurti. Bet buvo tokių kalbų, kad kai kuriuos kasacinius skundus iš vienos kontoros lengviau priima, iš kitos ne. Ar tai tiesa, ar ne, bet mes atkreipdavome dėmesį, kaip buvo ar per komitetą Aukščiausiojo Teismo skiriami teisėjai, vadovai būna, ar kai į Apeliacinį Teismą pritarimą duodam. Tiesiog mes ir klausdavome, ir bandydavome atkreipti dėmesį – pasižiūrėkime, ar viskas tvarkoje, nes kartais juk ir padėjėjai rašo procesinius dokumentus, kad atidžiau pasižiūrėtume. Apie kokius nors kriminalinius dalykus ne, bet tokia informacija visą laiką pas mus buvo ir mes bandydavome ja dalintis. Juo labiau, kad mano kolega Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius – jie irgi buvo surinkę kažkokią medžiagą – jis pasidalino komitete ir buvo perdavęs į STT. Visa informacija, kuri buvo, galėjo būti ir tam tikra paskata tam, kas šiandien yra įvykę.
– Apie kokį skaičių bylų mes kalbame? Suprantu, kad didžioji dalis bylų, su kuriomis dirbo teisėjai, turėtų būti peržiūrėtos, nes sprendimai kelia abejonių?
Ž.Radišauskas: Yra baudžiamųjų bylų ir ne tik jų peržiūrėjimo pagrindai. Vienas jų – jeigu būtų nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų konstatuota, kad teisėjai piktnaudžiavo tarnyba, tokiu atveju atsiranda pagrindas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir spręsti, ar yra pagrindas ją atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kita aplinkybė, kuri leistų peržiūrėti baudžiamąsias bylas ir ne tik jas – naujų aplinkybių gavimas. Tų aplinkybių, apie kurias nebuvo žinoma sprendimų priėmimo metu – kai teisėjai priiminėjo sprendimus, jie tų aplinkybių dėl vienokių ar kitokių situacijų nežinojo. O dėl ko nežinojo, matyt, tyrimo metu mes irgi aiškinsimės. Kad tokių atvejų bus – kalbu apie peržiūrą – tikrai galiu užtikrinti. Taip, mes matome pagrindą tam tikras bylas peržiūrėti.
– Vieną jau įvardinote – Vijūnėlės dvaro bylą. Nežinau, kodėl būtent šią bylą įvardinote.
Ž.Radišauskas: Ji buvo įvardinta ne tai, kad apie peržiūrą, o paminėta tarpe kitų, kuriose galimai vyko negeri dalykai. Ir tą tyrimo institucijos pasakys. O kiek bus peržiūrėta bylų, tikrai visuomenė žinos.
– Kalbame ir apie tas bylas, kurios visuomenėje yra sulaukusios rezonanso? Pavyzdžiui, vienas iš teisėjų nagrinėjo Henriko Daktaro ir Daktarų gaujos bylą, toliau vadinamoji „Mailiaus byla“ dėl Europos Sąjungos paramos žuvininkystei, kuri buvo neteisėtai pasisavinta. Ar tokių bylų yra daugiau?
Ž.Radišauskas: Aš galiu šiai dienai pasakyti tiek, kad tai didžiąja dalimi bylos, kurios susijusios su organizuoto nusikalstamumo bylomis ir veikiančiais asmenimis. Tame tarpe yra ir korupcinių bylų, ir kitokio pobūdžio bylų. Kokios konkrečiai bylos – šiek tiek siūlau luktelėti, kadangi ir teisėjų yra ne vienas, ir advokatas ne vienas, ir proceso dalyvių yra ne vienas. Šiai dienai turime apie 30 sulaikytų asmenų.
– Pone Valantinai, ar teisiškai yra koks nors mechanizmas, jeigu peržiūrimos bylos ir nustatoma, kad padaryti pažeidimai, pakeisti bylų sprendimus?
A.Valantinas: Vienareikšmiškai. Tik norėčiau šiek tiek susiaurinti, nes kai kas galvoja, kad dabar kiek teisėjai išnagrinėję bylų per savo gyvenimą, visos bus atnaujintos. Eitų kalba apie tas bylas, dėl kurių pradėti tyrimai. Matyt, konkrečiose bylose, jei kažkokie piktnaudžiavimai bus nustatyti ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus pasakyta, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą, piktnaudžiavo, be jokios abejonės, tai yra besąlyginis pagrindas atnaujinti bylą. Bus paskirti nauji teisėjai, kurie tą bylą išnagrinės nuo pirmos iki paskutinės instancijos.
– Koks yra saugiklis, išskyrus teisėjo sąžinę, kuris apsaugo jį nuo panašių situacijų, kaip dabar – įtarimų korupcija, kyšio ėmimo? Ar pakankamai yra užtikrinamas kontrolės mechanizmas teisėjo darbe?
A.Valantinas: Labai atsakingai noriu pasakyti, kad šiandien ką turim, mes kalbam apie vakar dieną. Tie žmonės sistemoje, taip jau yra atsitikę, yra su pakankamai ilgu darbo stažu. Mažiau nei 20 metų teisėju dirbančio, ko gero, tame tarpe ir nėra. Jau ne vienus metus veikia tiek atrankos, tiek vertinimo sistemos, kurios leidžia į sistemą pasikviesti pačius doriausius, sąžiningiausius teisėjus. Žinoma, mes neturime tokio rentgeno, kuris peršviestų ir pasakytų: šiuo žmogumi galime pasitikėti. Neturime ir, ko gero, neturėsime. Kita vertus, yra ir taisyklės bylų skirstymo. Jeigu šiandien dar kažkas galvoja, kad bylas skirsto pirmininkas ar skyriaus pirmininkas, kokią nori vienam, kitą kitam – ne. Yra kompiuterinė sistema, labai aiškios programos, kurių neapgausi. Yra bylų paskyrimo protokolai, kurie yra vieši, kiekvienos bylos paskyrimą gali pasižiūrėti bet kas. Kodėl šitam teisėjui kliuvo, ar jam iš tikrųjų turėjo ši byla kliūti. Būtent tie mechanizmai ir įgalina – jūs kalbate apie egzistuojančią sistemą, kad nusistovėjusi tvarka buvo – manau, kad dabar egzistuojanti sistema tuos, kurie norėtų kažką daryti, be galo varžo. Tu negali pasirinkti bylos.
– Jūs lyg norite pasakyti, kad čia ne pastarųjų metų bylos.
A.Valantinas: Aš dėl bylų nežinau, jūs uždavėte klausimą apie tai, kaip atrinkti teisėjus, kad jie neimtų kyšių.
– Bet kaip šie teisėjai apėjo tuos mechanizmus, apie kuriuos kalbate?
A.Valantinas: Galbūt ir neapėjo. Gali būti, kad jie bylą gavo nustatyta tvarka, o paskui, žinote... Matyt, yra teisėjai, su kuriais galima kalbėtis, jeigu gali taip ūkiškai pasakyti, ir su kuriais nelabai susikalbėsi.
– Sutinkate, kad čia buvo savotiškas ratelis?
A.Valantinas: Nesutinku. Neteiskime šiandien, nes mes gyvename teisinėje valstybėje. Teisingumą vykdo tik teismas, kaip beskambėtų mano žodžiai šiandien. Kas galės būti teisėjai šitiems teisėjams – tie patys teisėjai, kurie šiandien yra sistemoje. Galų gale, kalbant apie šią bylą, net neabejoju, kad teisėjai jau dalyvauja šioje byloje, nes eina kalba ir apie kriminalinės žvalgybos veiksmus, tam tikrų procesinių prievartos priemonių sankcionavimą. Yra Lietuvoje teisėjų, kurie dorai, sąžiningai atlieka savo darbą ir jų yra dauguma. Kalbėti apie kažkokias sistemas aš nedrįsčiau. Galbūt kažkokie ryšiai yra, gal jais buvo naudojamasi.
– Tam, kad nebūtų dėmės ant visos teismų sistemos, gal reiktų labai tiksliai įvardinti, kad tai buvo keli asmenys, kurie galbūt turėjo kažkokius susitarimus tarpusavyje?
A.Valantinas: Bet jūs puikiai suprantate, kad šią minutę tiksliai įvardinti niekas negalės. Turėkime kantrybės. Galime pasakyti, kad šiandien tos institucijos, kurios tą darbą turėtų daryti, yra stiprios – Aukščiausias Teismas, Apeliacinis, administraciniai, apygardos teismai. Visų grandžių teismai. Kalbėti, kad kažkas kažko bijo, slepia – vakar.
– Ką ponas Šedbaras užsiminė – iš tos sistemos žmonės kaip ir norėtų kalbėti, gal tai ne teisėjai, advokatai, jie lyg ir užsimena, kad kažkas yra negerai, bet iki galo nepasako nei bylų, nei pavardžių dėl elementarios baimės. Kaip juos paskatinti?
A.Valantinas: Jūs nepamirškite, kokie reikalai sprendžiasi teismuose. Jeigu žmogus, kuris ginčija, pralošia sąžiningoje teisinėje kovoje, jam gali kilti įtarimų: ko gero, antra pusė teisėją nupirko. Gali būti taip?
– Visko gali būti.
A.Valantinas: Dėl ko aš ir sakau. Palikime šitą darbą tiems, kurie jį turi daryti. Jeigu pradėsime vaikščioti, įtardami vienas kitą, tai bus blogai sistemai, žmonėms. Negalima šitaip gyventi. Preziumuoju, kad viskas sąžiningai ir teisingai vyksta. Kada vyksta nesąžiningai ir neteisingai, tada suveikia tarnybos. Kaip ir šį kartą.
– Pone Šedbarai, kas dar labiau galėtų išskaidrinti šią sistemą? Akivaizdu, kad kažkoks valymasis vyksta, bet kas galėtų būti saugikliai, kurie dar labiau įgalintų teisėjus būti sąžiningais? Gal turėtų būti tobulinama teisėjų atrankos ar patikros sistema?
S.Šedbaras: Daug čia yra dedamųjų. Tikrai nenorėčiau taip sakyti, bet vis tiek turiu pasakyti: kartų kaita yra svarbus dalykas. Tai yra kolegos, 24-37 metai tarnyboje, kai kurie gal netoli užtarnauto poilsio. Gal kitaip susiformavę, kitokios studijos, kitoks buvo laikmetis. Turbūt tokio amžiaus ar tokio stažo žmonių teismų sistemoje jau vienetai.
– Bet čia kaip ir patirtis, tai gerai.
S.Šedbaras: Kažin dar kokia čia patirtis, ar pati geriausia patirtis. Jie tikrai nepraėjo tokių atrankos ir vertinimo procedūrų. Dabar, jei teisėjas yra atrenkamas, prieš skiriant yra STT antikorupcinis vertinimas. Ar valstybės vadovas, ar parlamente, dažniausiai būna atrankos metu – vis tiek jeigu žmogus kažkur yra stebimas, dalykai yra paviešinami. Antras dalykas, tam tikras kolegų reiklumas. Sistema yra ne tik teismų sistema, yra sistema visa valstybėje. Jeigu ji suveikia – gal truputį su pavėlavimu – yra STT, prokuratūra, kuri suveikia ir iš tų kruopelyčių informacijos šiandien daro tam tikrą veiksmą. Žinoma, tos pavardės dabar yra minimos, bet ar visi bus nuteisti ar ne, mes nežinome. Tam tikra prasme teisėjai, kurie dirba šiandien, kurie davė sankcijas kratoms, pasiklausymui, kurie nagrinės bylas, turi būti, sąžiningai atlikdami savo darbą, saugūs, jaustis nepriklausomi, nes jie dirba XXI amžiaus teismų sistemoje. Čia yra svarbiausias dalykas – jeigu ne, tai valstybė turi mechanizmus, kurie gali suveikti. Nei pirmininkas, nei kolegijos pirmininkas šių dalykų nepadarys. Šitą turi daryti paties teisėjo atranka, jo sąžinė, atsparumas. Dabar yra visos prielaidos švariai teismų sistemai.
A.Valantinas: Vis tiek noriu apginti tuos žmones, kuriems nedaug liko iki pensijos. Kai yra pasakoma, kad senos kartos – puikūs, nuostabūs teisėjai dirba, kurie šiandien nėra įtariami.
– Prokurore, per kiek laiko ketinate baigti tyrimą?
Ž.Radišauskas: Byla prioritetinė, sudaryta penkių kontroliuojančių prokurorų grupė, trims prokurorams suteiktas specialaus prokuroro statusas su garantijomis ir tam tikrais imunitetais. Dirba visa grupė STT tyrėjų. Mes orientuoti kaip įmanoma maksimaliai greitai duoti atsakymus. Suprantame susirūpinimą, visuomenės teisę žinoti. Orientuosimės, kad tam tikri atsakymai būtų gauti šiais metais iki naujų metų.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
