Ir ne tik kalba. Galima neabejoti, kad tai šių gatvių gyventojai užsakė triukšmo lygio tyrimus. Tyrėjai nepatingėjo į Vilniaus ir Islandijos gatves atvykti vėlyvą metą, kai buvo atidaryti barai ir klubai. Jie susirūpinusiais veidais konstatavo, kad triukšmas miesto centre toks pat kaip automagistralėje.
Vakar Senamiesčio bendruomenė dėstė problemas: triukšmas naktimis toks didelis, kad reikia kuo skubiau ieškoti efektyvių būdų gerinti situaciją, paskatinti savivaldybės, verslo atstovų ir kitų institucijų dialogą.
Vilniaus ir Islandijos gatvės tyrėjų buvo įvardytos kaip garsiausios. Nenuostabu, kad netrukus prie jų bus pridėtos Savičiaus, Didžioji ir Pilies gatvės, kuriose taip pat yra triukšmu nepatenkintų gyventojų.
Galima neabejoti, kad išeitį Senamiesčio gyventojai regi tik vieną: uždaryti visus barus, klubus arba juos paversti iki 22, o dar geriau – iki 20 valandos veikiančiomis įstaigomis.
Kad suremontuota Vilniaus gatvė sutemus būtų tuščia kaip iššluota. Kad Islandijos gatvėje neaidėtų kalbos ir juokas, nes tai trukdo miegoti.
Neverta įtikinėti, kad tūkstančių, o gal dešimčių tūkstančių vilniečių ir turistų interesai yra aukščiau už kelių šimtų Senamiesčio gyventojų.
Jie to nesupranta ir nesupras, raitydami skundus įvairioms institucijoms ir kviesdami tyrėjus.
Jiems nesvarbu, kad tokios įstaigos kaip Vilniaus ar Islandijos gatvėse – tai ekonomikos ramstis. Miestas dėl to sulaukia daugiau turistų, kurie čia palieka pinigų.
Tačiau kol kas tikrovė yra tokia: Vilniuje pilnoje barų gatvėje atsiradus bent vienam gyventojui, kuris rašo dešimtis skundų dėl vienos užeigos, ją užgriūva tikrintojai.
Aišku, turi būti protingumo ribos. Bet jeigu nėra dialogo tarp naktinio gyvenimo atstovų ir sprendimus priimančių asmenų, pastarieji naktinį gyvenimą tik stums į užribį, nesuteiks galimybių jam plėtotis. Tai ir matome Vilniuje.
Netrukus automagistrale bus pavadinta ir Savičiaus gatvė, kuri buvo padovanota pėstiesiems, o atšilus orams barai ir kavinės išneša stalus į lauką.
Vietos gyventojai jau pernai prirašė krūvą skundų. Tai, kas vyksta po 22 valandos, jie vadina amžinais vakarėliais.
Bent tuo jie teisūs. Savičiaus gatvė būna sausakimša, verslininkai susižeria pelną ir moka mokesčius. Savičiaus gatvės gyventojai nė nenori girdėti, kad ir iš šitų pinigų jų gatvė buvo suremontuota. Prisiminkime, kokia ji buvo duobėta, kokie baisūs buvo šaligatviai.
Čia vertėtų dar kartą prisiminti Fabijoniškes ir Šeškinę, kur barus ir klubus norėtų matyti Senamiesčio gyventojai. O gal jiems būtų paprasčiau patiems ten kraustytis?
Juk pardavus butą Savičiaus gatvėje ir nusipirkus erdvų būstą Fabijoniškėse dar ir geresnei garso izoliacijai pinigų su kaupu liktų.
„Sostinė“
