Molėtiškių viltis – jaunos vilniečių šeimos

Senstantys, gyventojų skaičiumi mažėjantys Molėtai griebiasi šiaudo pradėdami vilioti vilniečius – žadėdami jiems paramą įsikuriant, geresnę gyvenamąją aplinką ir mažesnius mokesčius.

Molėtiškė Albina už 55 kv. metrų buto šildymą sausį mokėjo tik apie 30 eurų.<br>D.Umbraso nuotr.
Molėtiškė Albina už 55 kv. metrų buto šildymą sausį mokėjo tik apie 30 eurų.<br>D.Umbraso nuotr.
Molėtų privalumas – nedidelis atstumas iki sostinės ir rami gyvenamoji aplinka.
Molėtų privalumas – nedidelis atstumas iki sostinės ir rami gyvenamoji aplinka.
S.Jauneika: „Skirsime paramą iki 25 metų šeimoms, bet jos privalės keletą metų deklaruoti gyvenamąją vietą Molėtuose.“
S.Jauneika: „Skirsime paramą iki 25 metų šeimoms, bet jos privalės keletą metų deklaruoti gyvenamąją vietą Molėtuose.“
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-02-23 09:49, atnaujinta 2019-02-23 13:56

60 kilometrų nuo Vilniaus iki Molėtų gali nesunkiai įveikti per valandą. Tiek laiko daliai Vilniaus gyventojų įprasta keliauti į darbą. Tad Molėtų valdžia, ne vienus metus aimanavusi dėl to, kad jų krašto žmonės ne tik išvažiuoja uždarbiauti į užsienį, bet ir iškeliauja gyventi į Vilnių, nutarė elgtis ryžtingai.

Iki šiol siūlę paramą būstui įsigyti tik savo rajono gyventojams, molėtiškiai nusprendė, kad ne pro šalį būtų tokią pagalbą suteikti ir atvykėliams.

O didžiausias viltis jie sieja su kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija. Jis ne tik pagerintų susisiekimą su sostine, bet ir aplink Molėtus padėtų kurtis pramonei, verslui.

Pinigus dalijo tik saviems

Praėjusiais metais pradėjęs vykdyti paramos jaunoms šeimoms būsto įsigijimo programą Molėtų rajonas šįmet ją nusprendė praplėsti.

Anksčiau parama buvo skiriama tik Molėtuose gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims. Perkančioms arba statančioms būstą šeimoms buvo numatyta iki 7 tūkst. eurų parama.

Tam savivaldybė išdalijo 40 tūkst. eurų, tiek pat žada skirti ir šiemet.

„Supratome, kad siekdami privilioti žmones iš Vilniaus privalome paramą skirti ir atvykėliams. Skirsime paramą iki 25 metų šeimoms, bet jos privalės keletą metų deklaruoti gyvenamąją vietą Molėtuose“, – apie šią savaitę įgyvendintus pokyčius skiriant paramą būstui įsigyti kalbėjo Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika.

Jis tikisi, kad bent penkerius metus deklaravę gyvenamąją vietą Molėtuose naujakuriai pripras prie gyvenimo provincijoje ir jau nebenorės niekur kraustytis.

Daugėja statybos leidimų

Molėtų rajono mero Stasio Žvinio žodžiais, didelis jaunų šeimų būsto poreikis jaučiamas jau dabar – Molėtuose sunku išsinuomoti butą, nes norinčių daug, laisvų butų beveik nėra, o jeigu tokių atsiranda – tuoj pat išnuomojami.

Vis dėlto dideliu statybų mastu Molėtai pasigirti negali. S.Jauneika prisiminė, kad dešimties butų namo statybos vos buvo užbaigtos 1998-aisiais. Ir viskas – po to mieste nepastatyta nė vieno daugiabučio.

2017-aisiais savivaldybė suteikė 93 statybos (beje, Molėtuose – vos 3 gyvenamiesiems namams), o praėjusiais metais – 127 statybos leidimus, iš jų 51 – gyvenamiesiems namams statyti ar rekonstruoti. S.Žvinys įžvelgė kelias priežastis, dėl kurių šie skaičiai artimiausiais metais turėtų ūgtelėti.

Gyvenamųjų namų statybos tempą lemia ne tik žmonių perkamoji galia, darbo ar įsidarbinimo galimybės, bet ir patogi, saugi aplinka, viešųjų paslaugų infrastruktūra, sudarytos sąlygos, ypač jauniems žmonėms, auginti vaikus, juos mokyti. Anot S.Žvinio, šiomis kryptimis Molėtai nemažai nuveikė.

Todėl šiuo metu privatūs asmenys vieni iš kitų perka sklypus ir stato namus. Prie Molėtų yra net tokių sklypų kvartalas su privačiai įrengta visa reikalinga infrastruktūra, ir šis kvartalas gana sparčiai plėtojasi.

Molėtuose savivaldybė yra parengusi Žvyrakalnio gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės infrastruktūros techninį projektą, ieško galimybių įgyvendinti – tada beveik miesto centre žmonės galės nusipirkti sklypų gyvenamiesiems namams su įrengtais tinklais.

Būstas – perpus pigesnis

Socialinio būsto naujuose daugiabučiuose Molėtuose pasiūlyti nėra galimybių, tad savivaldybė padedant valstybei ir Europos Sąjungai perka butus senos statybos daugiabučiuose.

Kasmet savivaldybė nuperka po 6–8 butus. Anot S.Jauneikos, iš jų kainų matyti, kad butai Molėtuose perpus pigesni nei Vilniuje. Tarkime, neseniai savivaldybė įsigijo 43 kvadratinių metrų butą už 24 tūkst. eurų, 39 kvadratinių metrų – už 20 tūkst. eurų, 37 kvadratinių metrų – už 21 tūkst. eurų, o 28 kvadratinių metrų bendrabučio tipo butą – už 11 tūst. eurų.

Savivaldybė nepirko pasiūlytų butų, kurių kaina svyravo 700–820 eurų už kvadratinį metrą, – tai atrodė per brangu. Vilniuje naujos statybos buto kvadratinio metro kaina praėjusiais metais siekė 1500 eurų.

Vis dėlto Molėtuose butai brangesni nei aplinkiniuose rajonuose. S.Jauneikos nuomone, kainas išpūtė būtent vilniečiai, kurie dar neseniai pardavę butus sostinėje pirkdavo būstus Molėtuose taip siekdami oriai praleisti senatvę.

Šildymo kainos negąsdina

Šildymo kainos Vilniuje ir Molėtuose nedaug skiriasi. Liepų kvartale, kuriame nemažai renovuotų daugiabučių, sutikta Albina už 55 kvadratinių metrų buto renovuotame name šildymą kiek šaltesnį sausį mokėjo apie 30 eurų. Tiesa, kaip našlė ji dar gauna kompensaciją.

Pensininkė tvirtino, kad jeigu pensija būtų didesnė, tokia suma už šildymą neatrodytų didelė. Ji turi galimybę reguliuoti kiekvieną radiatorių.

Albina stebėjosi, kad šildymo kainos Molėtuose labai skiriasi.

Štai viena jos draugė moka mažiau, kita – gerokai daugiau. Abi gyvena nerenovuotuose namuose, o butų plotai panašūs.

S.Žvinio žodžiais, žmonės įsitikino, kad renovuotuose namuose mažesni mokesčiai, patogesnė, gražesnė aplinka, aukštesnė gyvenimo kokybė, kyla ir paties būsto vertė: „Jau nebereikia jų agituoti – patys ieško galimybių dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje ir linkę pirmiausia atsinaujinti turimą būstą, užuot statęsi naują.“

„Tik gaila, kad visos mano kaimynės našlės, jaunų šeimų aplink gyvena nedaug. Jeigu reikėtų prisišaukti pagalbos, turbūt nepavyktų“, – atsiduso Albina.

Naujovė – Atokvėpio grupė

Jaunoms šeimoms reikia kokybiškų švietimo paslaugų. Auginantys vaikus tėvai trokšta, kad eilėje į darželį nereikėtų laukti metus, kad moksleiviai turėtų kuo užsiimti po pamokų, kol suaugusieji grįš iš darbo.

Socialinės gerovės tyrimo duomenimis, Molėtų rajono švietimo paslaugų kokybė yra įvertinta penkiolikta vieta Lietuvoje.

Aplenkdamas kitus nedidelis rajonas rikiuojasi po didžiųjų miestų.

Skirtingai nei Vilniuje, kur iki šiol priėmimas į vaikų darželius nėra sklandus, Molėtuose į juos pakliūva visi mažyliai.

Nors S.Jauneika neslėpė, kad buvo daug priešininkų, Molėtuose praėjusiais metais buvo įkurta Atokvėpio grupė, skirta nedirbantiems ir iki 6 metų vaikus auginantiems tėvams.

„Galima sakyti, kad nedirbantys tėvai yra pririšti prie vaikų – ypač tie, kurie neturi šalia gyvenančių senelių. Jiems reikia samdyti aukles, bet paprastai tam stinga pinigų.

Todėl pastebėję, kad savarankiško gyvenimo namuose mažėja vaikų, nusprendėme tose patalpose įgyvendinti naujovę“, – pasakojo S.Jauneika.

Į Atokvėpio grupę tėvai kasdien vaikus gali atvesti 4 valandoms. Ši paslauga nieko nekainuoja. Prižiūrimi auklėtojų vaikai galės pažaisti, pamiegoti, o tėvai tuo metu susitvarkyti reikalus, nueiti pas gydytojus ar apsipirkti.

Praėjusiais metais tokia paslauga pasinaudojo 28 šeimos.

Anot S.Žvinio, Molėtai tuo ir išskirtiniai, kad socialinės programos orientuotos ne tik į vyresnius žmones, bet ir jaunimą: „Turime bendruomeninius šeimos namus, kuriuose šeimas nemokamai konsultuoja psichologas, taip pat organizuojama sociokultūrinė veikla.“

Būtina rekonstruoti kelią

Suprantama, kad dar prieš įsikurdamas kitoje vietoje žmogus ieškosi darbo.

Molėtai garsėjo statybos bendrove „Molesta“, kuriai anksčiau vadovavo ir S.Žvinys.

Ši įmonė buvo įkėlusi koją ir į Vilnių, bet vėliau bankrutavo.

Meras neigė, kad tai lėmė Molėtuose apmirusios statybos – vietiniai projektai bendrovės veikloje užėmė mažą dalį.

Plačiau aiškinti apie didelio darbdavio pasitraukimą S.Žvinys nesutiko, sakydamas, kad tai nesusiję su rajono plėtra.

Tuo metu S.Jauneika tikino – nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Juk darbuotojai niekur nedingo, įsikūrė mažesnės įmonės.

Didesnes viltis jis siejo su pramonine zona šalia kelio Vilnius–Utena. Maždaug 500 metrų nuo kelio teritorijoje galėtų plėtotis gamybos, logistikos įmonės, kurtis biurai.

S.Jauneika sutiko, kad pramoninė zona bus gyvybinga tik po kelio rekonstrukcijos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Prie Vilniaus, kur šis kelias dar geresnės kokybės, vyksta statybos, o toliau, kur jis blogėja, plyti tušti laukai.

S.Žvinio teigimu, kelio rekonstrukcija paveiktų ne tiktai pramonės, bet ir turizmo verslo plėtrą.

Išjudino prekybos centras

Administracijos direktorius tvirtino, kad Vilniaus plėtros link Molėtų galimybėmis nėra pasinaudota. Pakeliui įsikūrus įmonėms Molėtuose tikrai padaugėtų naujakurių, radusių jose darbo vietas.

Molėtuose akivaizdus pavyzdys, kaip verslas privilioja verslą, – prie minėto kelio įsikūręs prekybos centras „Maxima“. Jį pastačius netrukus šalia atsirado degalinė ir automobilių plovykla, iškilo restoranas „Hesburger“.

Įsitikinusi, kad verslas šioje vietoje plečiasi, savivaldybė privačiam investuotojui išnuomojo sklypą turgavietei su dengtais paviljonais statyti – ji turėtų pradėti veikti šią vasarą.

Tikisi išsaugoti ligoninę

Siekdami neatsilikti nuo Vilniaus ir kitų miestų Molėtai įgyvendina seną svajonę – šalia sveikatingumo ir sporto komplekso bus plaukimo baseinas, kuriame vaikai mokysis plaukti, o vyresnieji gaus įvairių sveikatinimo paslaugų.

„Pridėkime visa tai prie infrastruktūros plėtros viešųjų paslaugų – štai ir turime vilčių, kad galima puikiai gyventi Molėtuose, o į darbą nuvažiuoti per gerą pusvalandį“, – dėstė S.Žvinys.

Beje, Molėtuose gyvena ne vienas medikas, dirbantis Santaros klinikose. Bet Molėtai, skirtingai nei kiti provincijos miestai, gydytojų trūkumo nejaučia.

Savivaldybės vadovai tikisi, kad iš Vilniaus atkeliaujantis ligoninių uždarymo vajus Molėtus aplenks.

Juolab kad jaunas ligoninės vadovas ne tik subūrė kolektyvą, bet ir prikalbino sostinės medikus padirbėti Molėtuose. Tad kvalifikuotų medicinos specialistų šiame mieste pakankamai.

Molėtai plečia medicinos, reabilitacijos paslaugų ratą, įkūrė nedidelę sanatoriją, kuri kovą pradės veiklą. Tai ligoninei padeda užsidirbti papildomų lėšų.

Jaunimui – 69-asis kilometras

Viena jaunimo lankomų vietų, nepažymėtų jokiuose turistiniuose žemėlapiuose, – vadinamasis 69-asis kilometras. Ji yra kelyje Vilnius–Utena, netoli Molėtų.

Tai – meilės išsiilgusiųjų vieta. Netoli valčių nuomos punkto renkasi jaunos poros ir dažniausiai automobiliuose tenkina aistrą. Taip elgiasi neturintis nuosavo būsto arba pabėgti nuo tėvų ar senelių sugalvojęs jaunimas.

Nors nuošali vieta iš tiesų yra 69-ajame kilometre, taip sutapo, kad ją žymi šiek tiek nepadorus skaičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.